Prie kafijos...

Maskarponės sūrio ir jogurto tortas

2012-03-03T01:26:00.006-08:00

Aišku, koks čia tortas - nei kelių aukštų, nei kremo jūros nėra, kad būtų galima didžiausiam smaližiui išdidžiai pareikšti: kremą nuo visų! Bet pusryčiams prie kavos, kai nereikia niekur skubėti, gali gurkšnoti rudąjį gėrį ramiai, toks maskarponinis nesaldus, sakyčiau, tortas - neblogas reikalas. Gaminu iš vakaro, tad vaikams savotiškas vakarinis užsėmimas gaunasi - susmulkinti sausainius (esu bandžius iš įvairių rūšių - tinka alebetkokie). Jei trūkumas vaikų ar vaikams noro - sausainius sukratau į kombainą su peiliais, keli gergždžiantys apsisukimai ir sausainiai paruošti. Ant jų supilu ištirpdytą sviestą ir išmaišau. Tolygiai sausainius paskirstau ant formos dugno, patrombuoju ranka, kad suliptų. Maskarponės sūrį, jogurtą, cukrų išmaišau iki vientisos masės, supilu citrinos sultis ir pačioje pabaigoje - ištirpintą želatiną. Visą šį gėrį ant išklotų sausainių ir šalton vieton, kad sustingtų. Šįkart supylusi maskarponės masę dar mėlynių uogienės "įleistukus" padariau: po šaukštelį įvairiose vietose šliūkštelėjau prieš nešant stingti, nes jogurtas mėlynių skonio buvo.

300 gr sausainių
100 gr sviesto
250 gr maskarponės sūrio
1 l jogurto
4 š. cukraus (galima daugiau, net dvigubai, jei norisi saldžiai)
0,5 citrinos sulčių (0,5 a.š. citrinos rūgštelės)
8 a.š. želatinos

Saldžiarūgštė vištiena su orkaitėje keptais bulvių šiaudeliais

2012-02-27T22:52:00.003-08:00

Pirmas reikalas - nusiskusti bulves ir jas susipjaustyti plonais pailgais šiaudeliais (kaip fri bulvytes). Apibarstyti mėgstamais prieskoniais, sudėti į kepimo popieriumi išklotą skardą ir pašauti orkaitėn (skardoje sudėti vienu sluoksniu, kad nesukibtų). Aš gardinau bulves džiovintais čiobreliais, baziliku, pipirais ir druska.

Kol bulvės "deginasi" orkaitėje, galima užsiimti vištienos gaminimu. Filė supjausčiau pailgais plonais gabaliukais. Sudėjau į įkaitintą keptuvę, kurioje jau savo kvapą skleidė aliejuje kepinamas česnakas. Kol mėsa, papipirinta ir truputį padruskinta, skrunda - morkos ir paprika supjaustomos taip pat pailgais šiaudeliais. Šie, mėsai bebaigiant kept, sudedami keptuvėn. Paskutinis etapas - saldžiarūgštis užpilas: medaus, citrinos sulčių, sojų padažo ir kukurūzų krakmolo mišinys. Jis baigus viską kepti užpilamas ant mėsos su daržovėmis ir minutę kitą pakaitinamas, kad sutirštėtų masė.
Dabar belieka ant iškeptų bulvių šiaudelių dėti keptuvės turinį ir apibarstyti sezamo sėklomis.

400 gr bulvių
druskos
džiovinto baziliko, čiobrelio

500 gr vištienos filė
2 nedidelės paprikos
2 nedidelės morkos
3 česnako skiltelės
druska, pipirai

2 š. medaus
4 š. sojų padažo
1 citrinos sultys
2 š. kukurūzų krakmolo

saujelė sezamo sėklų

Kiaušinienė su krapais ir pievagrybiais

2012-02-27T22:39:00.002-08:00

Tikrai nieko ypatingo, bet šeimynai patiko. Netikėtai susidarius situacijai, kai laiko tarsi turi gerą pusvalandį, bet negali stovėti prie keptuvės, toks kiaušinienės variantas - pats tas. Į truputį išplaktus kiaušinius subėriau smulkiai pjaustytą svogūną, pievagrybius, krapus, druską, pipirus ir grietinėlę, sumaišytą su miltais. Viską išmaišiau ir supyliau į aliejumi išteptą skardelę. Pusvalandžiui orkaitėn. Skanu ir darbo labai nedaug.

6 kiaušiniai
9 pievagrybiai (vidutinio dydžio)
apie 100 gr grietinėlės
1 š. miltų
100 gr šaldytų krapų
1/3 svogūno
druskos, pipirų
alyvuogių aliejaus skardelei ištept.

Stylish blogger apdovanojimas

2012-02-25T00:20:00.006-08:00

Valio! Tapau "laureatė" :) - Eitnė.lt apdovanojo mano tinklaraštį stilingiausio blogo nominacija. Ir ne bet kaip, o dar įvardino, kad esmi "asmuo, artimas imperatoriui (bet ne pipedijai)"! Tik štai, reiks dabar pačiai sužinot, kokiam imperatoriui esu artima :). Juk negali žinoti, kada gali tekti Jos/Jo prakilnybės kokio užtarimo ar malonės prašyti. Ryšiai šiais laikais - geras dalykas. Nors geriau pagalvojus, ar šiais, ar anais - jokio skirtumo.
Malonumas ir džiaugsmas dėl pastebėjimo savo ruožtu, o sunkiausia įvardinti septynis dalykus, kurie turi praskleisti kažkokio paslaptingo šydo apie mane ar mano tinklaraštį kraštus ir perduoti šią stilingą ir garbingą nominaciją penkiems mano pastebėtiems stiliukams.

Taigi pradedu "froidiškus" išvedžiojimus:

1. Nekenčiu melo ir veidmainystės, kalbų už nugaros, žodžio nesilaikymo.
2. Esu sau ir kitiems priekabi, kai kalba eina apie darbą. Reikia mokytis daryti kai kuriuos dalykus iki tam tikros ribos, o po to gebėti stabtelti ir leisti egzistuoti netobulai atliktam darbui, ne iki galo ištobulintam namui, ne idealiai aplinkai...
3. Jei bankrutuotų visa pasaulio dekoratyvinės kosmetikos rinka - apsidžiaugčiau. Tingiu dažytis :).
4. Labai labai labai norėčiau turėti puikią atmintį: viską iškart įsimenančią ir ilgam išliekančią. Dabar tenka viską užsirašinėti ir dėkoti Spencer Silver už lipnių lapelių išradimą.
5. Dar noriu mokytis!
6. Sėdėjimas vienoje vietoje ir be darbo erzina, sakyčiau, siutina! Mano galva, stabilus kniuksojimas su kasdieniniais dalykais, be jokių įdomesnių, besikeičiančių smulkmenų tolygu savęs gailėjimuisi, pajutimui, koks esi pavargęs, nuvargę, pervargęs... Žodžiu, noriu ir stengiuosi neturėti laiko savęs gailėjimuisi.
7. Žinau, jog niekam neįdomios kitų problemos. Todėl aš jų "neturiu" ;).

Kad jau sunkiausioji dalis atlikta, vardinu penkis stiliukus, kurie turi KAŽKĄ, kas "veža":

1. Neringos blogas
2. Vaikai ir vanilė
3. Blueberry
4. Večernije posidelki
5. Fyra arstider

Užgavėnių blynai. Bulviniai, su spirgučių ir pievagrybių padažu.

2012-02-20T12:44:00.005-08:00

Užgavėnės.
Darželinukų mamos naktelę prieš užgavėnes kaukes lipdo, blynus kepinėja, mokyklinukų mamoms gal lengviau - kokią kaukę patys bus susikurpę per technologijų pamoką... Ėch, ir šventės, ir vargas... Ir džiugu, ir laiko trūksta išgyventi, išlaukti, pajusti...
Ta proga - bulviniai blynai. Paprasti, elementarūs: tarkuotos bulvės, druska, pipirai, kiaušiniai ir šaldytos petražolės. Tik padažas kiek kitoks: smulkiai supjausčiau rūkytus lašinukus. Kol jie iš lėto spirginosi - smulkiai pjaustytas svogūnas atsidūrė taip pat keptuvėje. Po jo - stambokai pjaustyti pievagrybiai. Kai pastarieji "išleido" vandenį, įdėjau kupiną šaukštą miltų. Kai šie sukaito, įdėjau pipirų, šaldytų petražolių, krapų ir baziliko bei įpyliau grietinėlės 200 ml ir pieno tiek, kad gautųsi tirštos grietinės konsistencijos padažas. Vualia: greita, skanu ir pigu. Ir svarbiausia, tinka užgavėnėms.

0,7 kg bulvių
2 kiaušiniai
druska, pipirai
šaldytos petražolės

200 gr rūkytų lašinukų
1 svogūnas
9 pievagrybiai
1-1,5 š. miltų
200 ml greitinėlės
apie 200 ml pieno
pipirų
šaldytų petražolių, krapų, bazilikų
druskos, jei reikia.

"TOC for Education" kursai, Amis ir kalakutienos kepsneliai folijoje

2012-02-18T08:41:00.009-08:00

Vakar pabuvojau seminare "TOC for Education". Girdėta medžiaga iš anksčiau lankyto seminaro efektyvaus mąstymo ir harmoningo bendravimo tema, tik lektorius kitas. Visad gerai, kai informacija pakartojama, tik šįkart norėjosi tam tikrais klausimais nesutikti, kurie socialistiniu prieskoniu dvelktelėjo, bet, kad jau sėdžiu "harmoningame bendravime", negi imsi ir taip neharmoningai išsišoksi :)

Užtat labai harmoningai šiandien su Amiu nusikirpom nagus. Nė vieno įbrėžimo, jokio kniaukimo - leidosi karpomas :) Man pradžioje stresiukas šioks toks - gi pirmą kartą katinui nagus karpau... Galvoju - o jei įkirpsiu, jei ims jis čia man kniaukt, kąst? Nusiteikiau blogiausiam - "biuleteniui" dėl apkramtytos rankos :)) Gerai, kad katinukas supratingas, nelabai reikėjo ir už čiuprynos laikyt.

O kad jau toks naujas darbas sėkmingai atliktas, šaldytuvan - gal rasis kas skanaus?
Puskilogramis kalakutienos faršo - pats tas. Druska, pipirais ir baziliku pagardintą faršą suformavau į plokščius koltetukus. Kiekvieną jų padėjau ant atskiro folijos lapo. Ant faršo tarkuotos morkos, griežinėliais pjaustytas svogūnas, plonas sluoksnis virtų ryžių ir tarkuoto fermentinio sūrio. Foliją užsukau taip, kad nepriliptų kepdamas sūris ir orkaitėn apie 45 min. Mano porcijos gavosi nemenkos, nes iš viso faršo padariau 6 kepsnelius folijoje.

500 gr kalakutienos faršo
1 didelis svogūnas
1 didelė morka
1 pakelis ryžių (virtų)
150 gr fermentinio riebaus sūrio (kad lydytųsi)
druska, pipirai, bazilikas

Apie neseniai vykusį masišką "graudulį". Išties, neturime ko pavydėti.

2012-02-16T12:14:00.005-08:00

Barbara Demick
NETURIME KO PAVYDĖTI
ŠIAURĖS KORĖJOS KASDIENYBĖ

Knyga paremta vyriausiosios Los Angeles Times redaktorės, dirbusios (-ančios?) Pekine, per septynerius metus įvykusiais pokalbiais su šiaurės korėjiečiais. "Visus išgirstus pasakojimus ir istorijas visada stengiausi patvirtinti ir suderinti su viešai skelbtais įvykiais."
2010 m. knyga įvertinta BBC Samuelio Johnsono premija.

Visai netikėtai man ši knyga pateko į rankas. Bet tikrai dėkui žmogui, kuris man ją atnešė ir pasakė, jog ji man turėtų būti įdomi.
Patys pirmieji metai, paminėti autorės prakalboje, įrėmino į konkretų laiką - 2001 m. Laikmetis aiškus ir aiškiai suvokiamas. Čia, bet ne Šiaurės Korėjos teritorijoj. Badas, teroras, masinė priverstinė psichozė. Pastaroji, atėjusi iš tų laikų, kai 38-tojoje lygiagretėje buvo nubrėžta linija, padalijusi Korėją. Pietų ir Šiaurės. Tikrai prisiminiau laikus, kai reikdavo stovėti su mama maisto parduotuvėje kelių valandų eiles, kad gautum mėsos, kai bananus pažinojome tik iš paveikslėlio, kai visur buvo "blatai"... Bet tokie dalykai, kurie aprašomi jau mūsų laikmetyje, 1990-2008m., verčia susimąstyti, kas vyksta pasaulyje. "Iki 1998 metų iš bado mirė nuo 600 000 iki 2 milijonų šiaurės korėjiečių - apie 10 procentų šalies gyventojų. Čondžine, kur maistą nustojo tiekti anksčiau nei kituose Šiaurės Korėjos miestuose, skaičius galėjo siekti ir 20 procentų." Ne išvyko, ne emigravo, bet mirė badu... Ir ne dėl to, jog dirbti nenorėjo... Santvarka, remiama Sovietų Sąjungos, jai žlugus, ėmė merdėti. Ką jau ten merdėti... Deja, to nenorėjo pripažinti nei 1994 m. miręs Kim Il-sungas, nei valdžią perėmęs jo sūnus, 2011 m. miręs Kim Jong-ilas - XXI amžiaus saulė. Ir kai kalba eina apie Kim Il-sungo mirimo datą: "Prasidėjęs spontaniškas skausmo liejimas galiausiai virto patriotiniu įsipareigojimu. Dešimt gedulo dienų moterims buvo draudžiama naudoti kosmetiką ir šukuotis. Buvo uždrausta gerti, šokti ir leisti muziką. Inminbanas [valdžios sekliai iš savų tarpo] sekė, kaip dažnai žmonės eina prie paminklo išreikšti pagarbos. Visi buvo stebimi. Buvo atidžiai nagrinėjami ne tik veiksmai, bet ir veido išraiškos bei balso tonas, matuojamas nuoširdumas.", iškart imi daryti išvadas apie paėjusiais metais buvusius įvykius. Sistema DAR gyva! Sistema, nurodanti, ką daryti, o ko nedaryti, ką mylėti, ko neapkęsti, kuo vilkėti, kaip kirptis, ką mokyti, ką žiūrėti... Sistema be tokio interneto, kuris mums suvokiamas kaip savaime suprantamas dalykas...
Verta paskaityti, kad suprastum, jog yra, tikrai yra tokių, kuriems neturime ko pavydėti....

Kiunkė - žemaičių valgis

2012-02-15T11:34:00.005-08:00

Gomurys prisiminė vieną skonį: žirniškai bulvišką. Matyt, tas tautinis identitetas įgimtas mums, ir jei kartą paragavai kažką savo, prisimeni tai visą gyvenimą. O dar tas mano žemaitiškas charakteris... Žodžiu, prisiminiau jau seniai valgytą pas močiutę kiunkę.
Užmerkiau iš vakaro žirnius. Ryte išviriau. Bebaigiant žirniams minkštėti, įmečiau smulkintas bulves. Kol žirniai su bulvėm baigė virti, supjausčiau šoninę ir kartu su supjaustytu svogūnu paspirginau. Visą šį pakeptą gėrį užpyliau ant nusunktų ir sugrūstų bulvių, taipogi žirnių. Pagardinau druska ir išmaišiau. Skaniai sukirtom su rūgusiu pienu. Galima ir su raugintais kopūstais. Buvo tikrai neblogi pusryčiai :).

0,5 l žirnių
3-4 bulvės
70-100 gr šoninės arba lašinukų (aš dėjau žalius, bet tinka ir rūkyti)
1 svogūnas
druska

Šv. Valentino diena, arba nejau mylime tik vieną dieną?

2012-02-13T22:39:00.000-08:00

Tradiciškai - kas yra meilė?
Rašytojai tomus prirašė, mokslininkai studijas, bet taip niekas ir neišvedė konkrečios meilės formulės. Ir svarbiausia - nežinai, gerai tai ar blogai? Gal žinodami formules ir matricas tiesiog žinotume, o ne jaustume? Gal...
Švento Valentino dieną nori ar nenori - gaji ta užatlantinė šventė, kad ją kur :) - imi ir pradedi mąstyti apie gebėjimą pakilti be sparnų aukščiau debesų, apie drugelius širdyje, apie atradimus...
Jau ne vienerius metus pagalvoju: padarysiu ką nors tokio valentadieniui, papuošiu, nulipdysiu, pasiūsiu... Ir, kai imu konkretinti mintis, gaunasi šnipštas. Geriausiu atveju - koks iki šiol negamintas valgis, bet daugiau nieko.
Kodėl taip? Gal todėl, kad aš tos dienos nelaukiu. Laukiu Kalėdų, Velykų, o šios dienos - ne. Nėra man joje stebuklo ir daryk, žmogau, ką nori. Yra tik pamatymas, stebėjimas, žinojimas, faktas, o laukimo nėra... Jausmo, išgyvenimo, trapumo, archajiškumo, gilumo nėra, o spekuliuoti tuo nemoku. Kaip pačiu jausmu, kurį galima pavadinti meile (juk išties nežinome, kas ji yra!). Niekaip nesuprantu, kaip gali "jausti" vieną dieną? Taip, skeptiškai nuomonei atsakau iškart - ta diena tik simbolis, parodymas, akcentas. Bet gal tada smulkmenėles ir ne tik jas reiktų krauti mylimam žmogui daug dažniau, o ne tik kartą metuose? Kaip simbolius? O gal geriau žvilgsniu ir supratimu kiekvieną dieną parodyti savo jausmus? Iš materialiosios pusės - daug pigiau, kai krizė dar (vėl) krizena, o iš dvasinės - daug nuoširdžiau ir tikriau?
Tai mano nuomonė, todėl tikrai tolerantiškai žiūriu į tuos žmones, kuriems reikia raudonų širdelių, gėlių, burbuliukų ir kitokių -ukų. Juk visi skirtingi esam :). Nors man labiau priimtina kiekvienos dienos šventimo teorija arba tai.

Ta proga "labai" valentiniškas valgis - miežinės kruopos su mėsa ir šafrano padažu.
Kiaulienos sprandinę supjausčiau gabaliukais. Keptuvėje su alyvuogių aliejumi apkepiau smulkiai pjaustytą svogūną, sudėjau mėsą, pipirus, druską. Kepiau, kol gražiai apkepė mėsa. Ten pat - smulkiai pjaustytas česnakas ir žolelės: bazilikas, čiobrelis. Šaukštas miltų ir pieno tiek, kad gautųsi tirštokas padažas. Baigiant troškintis - šafrano keli grūdeliai: padažo skoniui ir spalvai.Viską ant virtų miežių kruopų ir gavosi neblogas patiekalas.

Viską dėjau iš akies:
kiaulienos sprandinė
svogūnas, česnakas
druska, pipirai
prieskoninės žolelės: bazilikas, čiobrelis
šafranas
pienas
miltai
alyvuogių aliejus
miežinės kruopos

Keptas moliūgas su mėsa, arba ekologiškas puodas

2012-02-12T03:54:00.000-08:00

Tikrai ne viename maisto tinklaraštyje esu mačiusi ir skaitinėjusi apie viso moliūgo kepimą su vienokiu ar kitokiu įdaru. Tad paskutinis mažas moliūgėlis, iškentęs net iki dabar savo egzistenciją, buvo panaudotas būtent tam, kad taptų ekopuodu mėsos gabaliukams.

Išskobiau moliūgo sėklas, prieskoninėmis žolelėmis ir truputėliu druskos ištryniau sieneles. Vidun sudėjau apkepintus su morkom, svogūnais, česnakais ir prieskoniais, druska kiaulienos gabaliukus. Ant jų viršaus nedideliais gabaliukais supjaustytas bulves. Įpyliau truputį vandens ir alyvuogių aliejaus šlakelį, uždengiau "dangčiu" - nupjauta daržovės dalimi. Visą moliūgą įdėjau į indą, kuriame kepiau. Įpyliau truputį vandens, kad apačia būtų minkštesnė. Orkaitėje ekopuodas su turiniu praleido gerą valandą.
Suvalgėm per kelias minutes :) Ir kodėl daugiau moliūgų neturiu... Belieka laukt rudens :)

Nedidelis apvalus moliūgas
0,5 kg kiaulienos sprandinės
1 svogūnas
2 morkos
3 skiltelės česnako
3 bulvės
prieskoninės žolelės: bazilikas, čiobrelis
pipirai
druska pagal skonį
alyvuogių aliejaus šlakelis

Naujas šeimos draugas Amis

2012-02-11T12:47:00.000-08:00

Visą savo sąmoningą gyvenimą, kai mintys apie pasaulį ėmė suktis realybės pusėn, sau buvau pasakiusi, jog katino namie nebus. Dėl konkrečių priežasčių: bijojau suparazitėjusio gyvūno, kuris daro ne vietoje, elgiasi neadekvačiai... Vaikystės patirtis, kai mamos išprašiau katino, o tas, pasivaikščiojęs lauke pareidavo namo ir koridoriuje kaip šuo, pakėlęs koją, atlikdavo savo reikaliukus. Mama pyko, aš pykau, nes supratau, kad mama pyksta, o mama pyko, kad... O dar ir viena kolegė vis apkandžiota, apibraižyta... Žodžiu - šuniui taip, o katinui ne.
Kol kita kolegė ėmė apie savo katytę pasakoti su tokia meile ir švelnumu. Apie draugingumą, apie tvarkingumą, apie... Su mano charakteriu, aišku, ne vieneri metai praėjo, kol į klausimus apie katino auginimą ėmiau ne kategoriškai, o jau tylom reaguoti. Kol galutiniam nuomonės pasikeitimui atsvarą davė vyras, vos tik pamatęs nuotrauką su mažais kačiukais. Kol... mūsų namuose atsirado kolegės katės mažas kačiukas :) . Kornich rex mažas kniaukliukas. Niekad nebūčiau pati savimi patikėjusi, jog miegosiu su katinuku vienoj lovoj, kad jam nebūtų didelio streso po išsiskyrimo su mama. Net po apklotu leisiu miegoti, pati stengdamasi, kad nepajudinčiau - juk taip gražiai miega :) Ir sako, netikėk, žmogau, stebuklais :)
Vardą išrinko vyras - Amis. Draugas. Tikras draugas: palydi išeinant, pasitinka grįžtant, kompanionas darbuose, kai reikia iki išnaktų sėdėti.Mėgsta žaisti, meilintis ir VALGYTI! Sakyčiau - dėl šio pastarojo bruožo - idealus indų plovėjas būtų :)
Dėl veislės, nors ir mažas laiko tarpas praėjo,- super trumpas plaukas veža , nes nesišeria, kad jų rastum bet kur ir ant bet ko. Aišku, tik savaitė, bet dar nepastebėjau niekur ir jokio plaukinio požymio, jog yra katinas. Vienintelis akivaizdus reiškinys - labai geras dalykas yra radiatoriai: miega ant jų :)

Trapios tešlos pyragėliai

2012-01-09T04:52:00.001-08:00

Šiuos pyragėlius geriausia kepti tada, kai lieka nepanaudotas koks virtos vištienos gabaliukas.
Virtą vištieną susmulkinti, pagardinti krapais, pipirais, čiobreliais, druska, sutarkuoti nedaug fermentinio sūrio, įmušti kiaušinį. Viską išmaišyti ir dėti ant atšilusios tešlos. Aš dėjau taip, kad galėčiau suvynioti tešlą kaip kokį vyniotinį ir jį supjaustyti riekelėmis. Šias riekeles dėjau ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepiau 180 laipsnių orkaitėj apie 15 min.

250 g šaldytos sluoksniuotos tešlos (pusė pakuotės)
apie 100-150 gr virtos vištienos
apie 50-100 gr fermentinio sūrio
1 kiaušinis
krapų, čiobrelių, pipirų, druskos

Ananasų, vištienos ir pupelių mišrainė

2012-01-08T04:46:00.000-08:00

Viena virtuali draugė (nors visai smagu būtų su ja prie kafijos puodelio realiai susitikti), pokalbio temai nukrypus apie ananasus, pasidalino savo mišrainės receptėliu. Proporcijų neakcentavo, tad dariau taip, kaip man atrodė - manau, čia svarbu, kad būtų tie patys ingredientai. Jas pasidaryti - vieni juokai, o skonis nenuvylė.
Ant lėkštės (viena porcija) padėjau vieną konservuoto ananaso žiedą ir jį susmulkinau taip, kad forma nepakistų. Ant jo - labai kupinas šaukštas konservuotų pupelių ir tiek pat smulkintos rūkytos vištienos.
Atskirame indelyje sumaišiau Hellmann's majonezą su žiupsneliu krapų, truputėliu pipirų, druskos. Ir kupiną šaukštelį šio padažo ant lėkštėje esančios "piramidės". Viskas :).
Galima tiesiog panašiomis proporcijomis viską sumaišyti viename inde - skonis dėl to nenukentės :).

2/3 indelio konservuotų ananasų
1 indelis konservuotų pupelių
1 rūkytas vištienos ketvirtis (arba filė)
4 šaukštai Hellmann's majonezo
kupinas žiupsnis krapų
pipirų, druskos

Trapios tešlos užkandėlės

2012-01-07T03:41:00.001-08:00

Namie siautėja vienas itin itin itin didelis... nevalgiukas. Šiuo klausimu mano kantrybės ribos yra išbandytos visais kampais. Gali išbūti visą dieną ir nė apsirikęs nepaprašys valgyti... O kai reikia valgyti... Žodžiu - jei mano blakstienos būtų ilgesnės - stovėčiau ant jų.
Vienas iš tokių "blakstieninių" rytų privertė prisiminti greitų užkandėlių idėją.

Iš šaldiklio ištraukiau sluoksniuotos tešlos, dalį plonai aptepiau pomidorų pasta, kitą - majonezu. Supjausčiau į kvadratėlius, kad ant kiekvieno tilptų po pomidoro apskritą skiltelę. Pomidorų šonuose po mažą riekelę alyvuogės ar visą spanguolę, pabarsčiau druska, pipirais, provanco žolelėmis. Ir orkaitėn 180 laipsnių apie 20 min.

Sluosniuotos tešlos
pomidorų
alyvuogių, spanguolių (gali ir nebūti)
pomidorų pastos, majonezo
druskos, pipirų, provanco žolelių
/visko tiek, kiek norite užkandėlių, kiek tešlos joms žadate skirti/

Bulvienė, arba vakarienė, verta "grieko"

2012-01-06T09:16:00.000-08:00

Viriau vakarienei karališką patiekalą - bulvienę! Ir visai nesijuokiu, nes sriuba labai gardi, kvapni, pigi, greitai paruošiama, tokia visa žemaitiška! Nusižiūrėjau visai ne iš žemaitės, o Neringos blogo. Tiesa, galvos neguldau, nes nežinau, iš kokio krašto nuostabi virėjėlė-kepėjėlė kilusi. Faktas, kad dabar ne Lietuvoje, todėl taip ir sakau :).
Kad turėčiau sultinį, kuriame galėčiau virti sriubą - užkaičiau vištos ketvirtį (tikrai rasiu kur virtą mėsytę panaudoti...). Kol jis virė, pakepinau svogūną, šoninę svieste. Turėjau pagalbininką, kuris bulveles nuskuto, tad bereikėjo tik kubeliais supjaustyti. Sumečiau jas apvirti nedideliame kiekyje pasūdyto vandens, kaip recepto autorė ir rašė. Labai norėjosi atskiro puodo nebekaist, o tiesiai sultinin sumest, bet, šįkart laikiausi nuorodų :). Kol jos apvirė - pabaigiau "bendrauti" su keptuvėje esančiu turiniu: sudėjau miltus, paskrudinau, po to sultinio stiklinę įpyliau. Kai bulvės apvirė, kiek joms reikia (8-10 min.), į jas suverčiau keptuvės skanėstus, supyliau sultinį, grietinėlę, sudėjau čiobrelius ir pipirus. Druskos jau nebereikėjo dėti, nes jos jau buvo sultinyje (gi viriau mėsytę, kuri kitaip be skonio būtų). Tiesa, tiek, kiek nurodyta originaliame recepte čiobrelių ir pipirų - nedėjau. Truputį pamažinau. Ir baigiau virti :)
P.s. atsiprašau už tokį pavargusį vaizdą, bet dieninio fotografavimo ši sriubytė nebeišlaukė...

8 vidutinio dydžio bulvių
1,5 l vištienos sultinio
200 ml 30 % greitinėlės
4 šaukštai sviesto
1 didelio svogūno
150 – 200 g liesos parūkytos šoninės
0,5 šaukšto džiovinto čiobrelio
0,5 a. šaukštelio šviežiai maltų pipirų
druskos pagal skonį
2 šaukštai miltų (aš dėjau kupinus ir nesigailėjau dėl to :) )

Trys karaliai

2012-01-05T03:04:00.000-08:00

Sausio 6 dieną - Trys karaliai. Diena, kada "oficialiai" baigiasi šv. Kalėdų ir Naujųjų metų karštinė. Baigiasi tarpukalėdis.

Trys karaliai - saulėgrįžos šventė, nes diena pailgėjusi jau per gaidžio žingsnį.

Kaip dažnoje mūsų katalikiškoje šventėje, rituale, jei galima taip pavadinti, yra išlikusių pagoniškų liekanų, taip ir šioje šventėje susiduria šie du pasauliai: krikščioniškasis ir pagoniškasis. Įdomu vien tai, kad išminčiai karaliai tampa pirmieji Kristaus skelbėjai tarp pagonių.

Pats pavadinimas atkeliavo su krikščionybe, nes tądien pasveikinti gimusio Kristaus Jeruzalėn atvyksta Trys karaliai - Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Pagal šv. Matą: „Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“ (Mt 2, 1–2). Radę gimusį kūdikėlį Jėzų su jo motina Marija, atidavė jiems dovanas: auksą - Jėzui kaip karaliui, smilkalus - kaip Dievui, mirą - kaip mirtingam žmogui.

O štai išraižytame medyje runiškais ženklais senoviniame kalendoriuje šią saulėgrįžos šventę simbolizuoja apverstas midaus ragas. Tądien saulei leidžiantis namų šeimininkas ant trobos ir ūkinių pastatų durų, langinių, net viršulangių šventinta kreida ar angliuku brėždavo tris kryželius arba karalių Kasparo, Merkelio ir Baltazaro vardų pirmąsias raides – K+M+B+ (ir čia jokie pliusai, o kryžiukai!). Ne bet kam, o kad apsisaugotų nuo piktųjų dvasių. Dar sakydavo: "krikštus deda" Tada įėjęs į trobą berdavo ant šeimynos saują virtų žirnių, sumaišytų su javais. Tikėta, kad tam, kuriam daugiau klius, darbai tais metais geriau seksis.
Per Kalėdas ir Tris karalius lietuviai garbindavo jovarą. Tai - gyvybės arba pasaulio medis. Jievaras - nuo žodžio "jievas" (rugys, kvietys ir pan.) ir "varas" (dinamiškoji auginimo jėga). Tad nenuostabu, kad šeiminykščiai buvo apiberiami javais.

Vienas smagiausių šios šventės papročių - tai "trijų karalių" vaikščiojimas pakiemiais, visus sutinkant giesmėmis ir vaišinant bei renkant dovanas. "Trijų karalių" apsilankymo sodybose tikslas - pasveikinti šeimininkus su atėjusiais Naujais metais, palinkėti gėrio. Juolab, kad tai paskutinė pašventinto laiko diena - palinkėjimai pildosi. Bet tam, kad jie pildytųsi, šeimininkai privalo ne tik išklausyti kalėdinės giesmelės, sveikinančios gimusį Kūdikėlį, bet ir humoristinius kupletus, kuriais persirengėliai primindavo apie laukiamas dovanas.
Alema, alema, alemarys.
Gaspadorius por duris.
Gaspadinė pro kitas
Kas gi mums kalėdą duos?
Kai kur "karaliai" dar ant kiekvieno kaktos nubrėždavo po kryželį.
Po to šeimininkai įduodavo svečiams dovanų: lašinių, sūrio, o jeigu labai patikdavo, šeimininkė ištraukdavo iš krosnies ir puodą su dešromis, įpildavo alaus. Merginos dovanodavo rankšluostį ar pirštines, kartais pinigų. Tuo pačiu "karaliai" ir patinkančias merginas nusižiūrėdavo.

Persirengėliai dažnai puošdavosi aukštomis blizgančiomis karūnomis, apsisiausdavo baltomis skraistėmis. Kartais jų palydoje žengdavo "velnias" su pagaliu, "giltinė" su dalgiu ir svarstyklėmis geriems ir blogiems darbas sverti. "Karalius" lydėdavo pora vyrų. Vienas jų nešdavo aukštai iškeltą "žvaigždę" - išskobtame buroke uždegtą žvakę arba popierinę blizgančią. Antrasis turėdavo pintinę surinktoms dovanoms.

Šios šventės nuotaikos ir temos vis dar kalėdinės: apmąstymai, garbė, dovana. Apmąstymai apie pagrindinius tris dalykus: gyvenimas gražus ir įdomus, yra džiaugsmas, kuriame neretai nuskamba ir liūdesio gaidelės bei tai, jog tikėjimo žvaigždė turi per amžius spindėti. Tikėjimo viskuo, kas gera.

Šaltiniai: čia, čia ir knyga "Švenčių scenarijai mokykloms".-P.,2002 m.

P.s. tai ir kalėdinių puošmenų poilsio, kuris truks iki kitų šv. Kalėdų, pradžia.

Šokoladinukai. Nei kept, nei daug vargt!

2012-01-05T02:17:00.000-08:00

Po to, kai pažiūrėjau Lasse Hallstrom režisuotą "Šokoladą", kuriame Juliette Binoche nuostabiai įkūnijo šokolado žinovės, šokolado gamintojos, šokolado menininkės vaidmenį, šis kakavos gaminys man būtent ir asocijuojasi su šiuo filmu.
Ir kartais norisi paekperimentuoti su šokoladu, patirpdyti, pažaisti...
Šokolado plyteles karšto vandens vonelėje ištirpinau. Sudėjau smulkiai pjaustytus džiovintus vaisius, nesmulkintus migdolus. Išmaišiau, kad viskas pasidengtų šokoladu ir po šaukštelį dėjau ant sviestinio popieriaus. Apibarsčiau spalvotais pabarstukais. Kažkodėl norėjosi spalvoto vaizdo :). Vėsioje vietoje palikau sustingti šokoladui.

Ir vualia - šokoladinukai, kokių nerasi parduotuvėje, nes galėjai dėti visko, ko širdis geidžia ir tiek, kiek geidžia.

1 plytelė pieniško šokolado
1 plytelė juodojo šokolado
apie 100 gr džiovintų vaisių asorti (kriaušės, persikai, obuoliai, abrikosai, slyvos)
apie 50 gr migdolų
žiupsnelis spalvotų pabarstukų

Tortas "Spanguoliukas". Labai jau paprastutis torčiukas

2012-01-04T02:37:00.000-08:00

Šeimyna užsimanė ko nors skanaus. Gal saldžiai. Vakaras, tingisi į parduotuvę, o gal labiau - nesinori, nes iki šiol parduotuvinių tortų ir sausainių sudėties neiššifruoju. Tiesa, kartais galima aptikti miltų, vandens ir riešutų pėdsakų - kalbu apie realiai suvokiamus pavadinimas. Aišku, kas ir iš kur tie riešutų pėdsakai - X failai...
Žodžiu, greituoju būdu - torčiukas turėjo būti suręstas iš to, kas yra namie.
Užpyliau vandeniu želatiną - lai brinksta, kol kitką darysiu.
Kiaušinius su cukrumi ir vaniliniu cukrumi vienu kartu į kombainą - lai plakasi iki standžios masės. Bus biskvitui. Tuo tarpu želatiną karšto vandens vonelėj ištirpinu ir palieku aušti. Pasiruošiu kepimo formą (naudojau silikoninę), ištepu šlakeliu aliejaus, užkaičiu orkaitę (turi būti vidutinio karštumo). Į jau išplaktus kiaušinius su cukrumi šaukštu atsargiai įmaišau miltus su kepimo milteliais. Pabaigoje nedidelę saujelę spanguolių. Šią biskvito masę formon bei orkaitėn (spanguolės nusės į dugną). Kepti reikia tol, kol įkištą medinį pagaliuką biskvitan ištraukiame neaplipusį, švarų.
Kol kepa biskvitas, kombainan plakti supyliau 0,5 l kefyro ir 0,5 stiklinės cukraus bei vanilinio cukraus žiupsnelį. Plakiau neilgai, tik kol cukrus ištirpo, supyliau ištirpintą ir jau pravėsusią želatiną. Visą šią masę į šaldytuvą, kad apstingtų.
Iškepusį atvėsusį biskvitą peiliu padalijau į dvi dalis: vienoje yra spanguolių, kitoje - ne. Spanguolinė dalis bus torčiuko apačia. Abi biskvito dalis (tas puses, kurios buvo perpjautos) aptepiau braškių uogiene (tikriau - šaldytomis braškėmis su cukrumi, nes kaip tik buvo atšildytos, o šiaip tinka visokia saldi uogienė). Palikau kelioms minutėms įsigerti. Po to ant pagrindo dėjau jau spėjusios sutvirtėti kefyrinės želė sluoksnį, vėl biskvitą ir vėl želė sluoksnis viršaus ir šonų aptepimui. Į šaldytuvą sustingti ir jau galėjom ragauti po valandėlės.
Vyresnėlis dar grietinėle pasipuošė, nors man jos nereikėjo :)

Biskvitui:
7 kiaušiniai
7 šaukštai cukraus
7 šaukštai miltų
1 šaukštelis kepimo miltelių
nedidelė saujelė spanguolių

Pertepimui:
0,5 litro kefyro
0,5 stiklinės cukraus
8 šaukšteliai želatinos

keli šaukštai uogienės arba šaldytų trintų uogų, pageidautina saldžių.

Bigosas. Lenkiškas patiekalas pagal Memelio skonį.

2012-01-03T04:52:00.000-08:00

Nemoku pagaminti šventėms tiek maisto, kad jo neliktų. Vis atrodo, kad to norisi, ano, o dar ir šis patiekalas būt gerai... Taip po švenčių lieka visokio gėrio, kurio jau nebesinori valgyti, bet ir gaila išmesti. Sumąsčiau, jog yra patiekalas, lenkiškas, kuris gaminamas būtent iš to, kas liko po švenčių. Bigosas. Tiesa, jo virimui reikia suplanuoti mažiausiai dvi dienas. Lenkiškas bigosas, kiek interneto platybėse radau informacijos, verdamas tris dienas, bet aš pritaikiau memeliškam tempui - viriau dvi.
Pirma diena
Viename puode užkaičiau su trupučiu vandens raugintus kopūstus. Ten pat sudėjau kvapiuosius pipirus ir lauro lapus. Virė ant lengvos ugnies. Kitame puode - švieži smulkiai pjaustyti kopūstai (su trupučiu vandens) bei rūkyta mėsytė, dešra pasitroškino ant silpnos ugnies apie valandą. Kol troškinasi atskiruose puoduose kopūstai, jei norim sunaudoti kokią žalią mėsytę - apkepinam keptuvėje ir suverčiam į raugintus kopūstus. Po to viską krūvon, pridėjau kmynų, mažais gabaliukais susmulkintą virtą mėsą - kas liko po švenčių (antiena, kiauliena, vištiena) ir dar pakaitinau apie 15 min. Aš šįkart kaitinau apie pusvalandį. Ir visas šis gėris išnešamas į šaltąją: balkonas, jei žiema, šaldytuvas. Nereikia bijoti, jog balkone ar kitoj šaltoj vietoj bigosas gali sušalti į ledą! Patyrusi šeimininkė sakė, jog net skaniau gaunasi!
Antra diena
Į vėl užkaistus troškintis kopūstus sudedame likusius produktus: apvirtus džiovintus grybus (aš jų nedėjau šįkart), pieniškas dešreles, slyvas, apkepintus aliejuje smulkintus svogūnus, druską, pipirus, cukrų. Pabaigoj, tai yra, po 4 valandų troškinimo, supyliau vyną. Ir dar patroškinau :)
Manau, kiek šeimininkių - tiek bigosų, kiek švenčių - tiek skonių. Nes nežinai, ko liks ir iš kokių kas liko po švenčių kąsnių teks gaminti.

1,5 kg kopūstų (pusė šviežių, pusė raugintų)
1 kg mėsos (kuo įvairesnės - tuo geriau: virta, kepta, dešrigalis... BEt būtinai reikia gabalėlių rūkytos - skoniui!)
50 gr. džiovintų grybų
2 dideli svogūnai
20 džiovintų slyvų be kauliukų (smulkintų)
1/2 taurės raudonojo sauso vyno
4-5 kvapnieji pipirai
1-2 lauro lapai
kmynai
druska, pipirai, cukrus
Įkvėpimas čia.

Antis, įdaryta vaisiais

2012-01-03T04:10:00.001-08:00

Nieko ypatingo, bet patiko skonio "atspalvis". Nuplautą ir nusausintą antį ištryniau druska, pipirais ir prieskoninėmis žolelėmis: čiobreliais, bazilikais, rozmarinu, gelsve. Ir palikau parai vėsioje vietoje "prieskonėtis". Sutvarkiusi antį džiovintų vaisių asorti (slyvos, persikai, obuoliai, abrikosai, kriaušės) užpyliau šampanu, kad apsemtų, ir palikau taip pat parai uždarame stiklainyje. Prieš kepant sudėjau vaisius į anties vidų, pačią antį į keramikinį indą, uždengiau aliuminio folija, kad nedžiūtų ir orkaitėn. Kepiau vidutinio karštumo orkaitėj.

Atšaldyta antis
druska, pipirai
prieskoninės žolelės (čiobreliai, bazilikai, rozmarinai, gelsvė)
apie 500 gr. džiovintų vaisių (slyvos, persikai, obuoliai, abrikosai, kriaušės)
1/3 butelio šampano

Lašiša su riešutais, arba kūčių-kalėdinis patiekalas.

2012-01-02T04:45:00.000-08:00

Dabar keli įrašai turėtų būti kaip ataskaita, kas buvo per Naujus ant stalo :) Tikrai ne viską aprašysiu, nes ne viskas patiko taip, kad norėčiau dar kartą gaminti. Kad ir burokėlių salotos kitaip. Receptą ėmiau iš čia . Valgomos, bet kad būtų "vau" - nė vienas mano valgytojas nepasakė. O štai apie lašišą, kurios gaminimo receptą radau ten pat, galiu pasakyti, jog geras kūrinys. Buvo sulapnota su pasimėgavimu. Ir pagaminti ją buvo visai nesudėtinga ir greita. O tai man jau dyyydelis privalumas.

Pradžioje pasiruošiau riešutų užtepėlę: susmulkinau riešutus (ne iki dulkių, o kad būtų gabaliukai), įdėjau į juos sviesto, cinamono.
Lašišos gabaliukus apibarsčiau druska, pipirais ir aliejuje ant karštos ugnies apkepiau kiekvieną pusę po 1-2 minutes. Apkeptus gabaliukus sudėjau į orkaitei tinkamą indą, apipyliau atsiradusiu skysčiu keptuvėje, aptepiau riešutų mase ir kepiau apie 5-7 minutes 200 laipsnių įkaitintoj orkaitėj.
Iškeptą lašišą "išleidau paplaukiot" ant supjaustytų salotų ir šalia padėjau po gabaliuką citrinos - žuvies apšlakstymui prieš valgymą.

4 asmenims
Sauja smulkintų migdolų, makadamijų (nedėjau - neturėjau), karijų riešutų mišinio
4 šaukšteliai sviesto (kambario temperatūros)
cinamono žiupsnelis
4 lašišos filė gabaliukai (viso apie 700 gr.)
druska, pipirai
šlakelis alyvuogių aliejaus apkepimui
4 saujos norimų salotų ir citrina (dalinau į 4 dalis)

Metams besibaigiant... prie kafijos arba arbatos...

2011-12-30T11:18:00.000-08:00

Kai kalėdinių švenčių šurmulys atslūgsta, nori nenori, imi artėti prie senųjų metų pabaigos. Ir kai nauji šiknon spiria, nejučia stabteli ir pamąstai... Apie viską: artimuosius, bičiulius, draugus, pažįstamus, savo nuveiktus darbus, buvusius ir esamus lūkesčius... Ar daug, ar mažai nuveikta - kiekvienam pagal save spręsti. Na, mano buvo padaryta darbelių: tiesioginių ir netiesioginių, tradiciškų (darbas darbas darbas) ir netradiciškų (miuziklas, projektai, straipsniukai, parodos...). Viliuosi, jog visi jie tik gėrį skleidė, džiugino "dūšią"...
Jei jau ėmiau kalbėti apie darbus, tai šiais metais labai į akis krito keli dalykai:
gerą darbą daryti sunku,
apie gerą ir gražų darbą nereikia kalbėti,
gerą darbą ir jo peripetijas supranta tik jį darę ir tik keli stebėję,
geras darbas greit miršta...
ir apskritai - taip turi būti!
Aš kaip visad, bandau pūsti prieš vėją, kuris laikui bėgant nurimsta ir tie dalykai, kurie buvo priešvėjiniai, ima darytis pavėjiniai (oi, kaip protingai aš čia "pavariau" :) ). Nemoku ir nenoriu laukti proceso, kuris ateina vėliau, tas pavėjinis... Gal kraujyje užkoduota, gal aplinkybės kaltos, gal...
Sau, o tuo pačiu ir skaitantiems, noriu palinkėti ateinančiais sveikatos ir ištvermės, noro ir ūpo pūsti prieš vėją, kurti gėrį bet kokiomis formomis, palaikyti jį.
Laimingų, kūrybingų ir sveikatos metų!

Ant kurio laiptelio stovi Tu?

2011-12-18T06:59:00.001-08:00

Didžiajame FB vandenyne visko gali rasti... Tinkamo ir netinkamo... Akis užkliuvo už Profesinės saviugdos klubų profilyje patalpinto paveikslėlio. Maži žmogeliukai, susodinti, sustatyti ant laiptelių... Bet verti dėmesio. Kad pats savęs paklaustum - ant kurio aš?

p.s. sulietuvinau, Jums leidus...

Kotletai su kopūstais, arba "darbų milijonai, o aš vis nespėju"

2011-12-18T05:42:00.000-08:00

Ateina žiema, ta žiema... paslydęs pargriūnu... Ech, gėris, o ne daina. Vis tas Marijonas! Be abejo, šįmet paslysti reik didesnių sugebėjimų, nes sniego visiškai nėra. Bala - nebloga alternatyva, tik labai jau šlapiam tektų iš jos lipti... O tai jau nepatogu, nemalonu, nešvaru, nes ir balą švarią mieste rasti labai jau sudėtinga - vis su kokia 'vaivorykšte' :)
Na, ne tą norėjau pasakyti. Anądien su vienu maloniu žmogumi (tikrai Ji nežino, jog apie Ją kalbu ir Jos kotletus...) apie pietus kalbėjom. Taip moteriškai - ką, iš ko gamini... Pasirodo, Ji vištienos kotletus su kopūstais bedaranti. Mintis užstrigo galvoje. Šiandien žiū - nulinėj kameroj kiaulienos sprandinės nedidelis gabaliukas užsilikęs, šaltojoj - kopūstas... O kodėl nepabandžius ir man kopūstinių kotletų pagaminti?
Greit iš mėsos faršą sumaliau, susmulkinau kopūstą (smulkinau kombaine peiliais, gavosi taip pat, jei būčiau burokine tarka tarkavusi), įdėjau taip pat smulkintą svogūną, česnako skilteles, druską, pipirus, kiaušinius, miltus, krakmolą ir šlakelį pieno įpyliau. Viską išmaišiau ir suformavau kotletus, kuriuos dėjau ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Kepiau apie 45 min. vidutinio karštumo orkaitėj. Bebaigiant - po nedidelį sūrio gabalėlį kiekvienam kepamam.
Gavosi minkšti, purūs kotletukai. Ne vištienos, o kiaulienos, bet neblogi :) Ačiū, Ilona, už mintį ;)

Apie 300-400 gr kiaulienos sprandinės
1/3 vidutinio dydžio kopūsto galvos
1 svogūnas
2 skiltelės česnako
2 š. miltų
2 š. bulvių krakmolo
1/4 pieno
2 kiaušiniai
3 lakštai pjaustyto sūrio (čia kiek tik norisi galima)
pipirų, druskos

Vaflinių talerių ir lašišos užkandėlė

2011-12-17T05:36:00.000-08:00

Pavydžiu šeimininkėms, kurių šeimyna mėgsta žuvį. Pas mus geriausia žuvis - mėsa. O taip noris, kad valgytų ir tikrosios, ne mėsinės žuvies.
Šįkart pabandžiau "apgauti" nors kąsneliui lašišos. Supjausčiau lašišą mažais kvadratėliais, įdėjau varškės sūrelio, žiupsnelį krapų. Viską išmaišiau ir po šaukštelį ant vaflinio talerio. Kitu - užvožiau, kad gautųsi kaip perteptas sausainiukas. Pavyko! Net vieną vyriškį prigavau! Man pačiai skanesni buvo ką tik padaryti, nes vafliukai buvo traškūs. Kam mieliau sudrėkę vafliai - reiktų pasidaryti bent pusvalanduką anksčiau.

70 gr rūkytos (sūdytos) lašišos
2 šaukštai varškės sūrelio (turėjau su krapais - tiko)
žiupsnelis krapų (dėjau šaldytus)
vaflinių talerių

Duona "Doris", arba įdarytas prancūziškas batonas

2011-12-13T09:10:00.000-08:00

Gavau dovanų "Konditerijos enciklopediją". Knyga, sakyčiau, užtikrinanti ne tik faktą, jog be pyragų neliksi, bet ir žmogaus saugumą bei raumenų tonusą :) Verta nešiotis vakarais :).
Akys užkliuvo už seniai pamirštos idėjos - įdaryto batono. Šioje knygoje šis receptas pavadintas duona "Doris".

Naudojau prancūzišką batoną, perpjoviau pusiau, su peiliu padariau minkštime skylutę. Recepte rašo, jog reikia išimti minkštimą... Prekybos centruose perkamame batone tas minkštimas orinis, nėra net ko šalinti, užtenka tik peiliu tą orą "išleisti". Knygoje rašoma, jog 50 cm ilgio, 8 cm storio duonos kepalui reikia:

250 g virto kumpio
2 kietai virtų kiaušinių
1 a.š. pjaustytų ankštinių pipirų
1-2 šaukštelių kaparių
250 g sviesto
kelių žalių alyvuogių
vienas konservuotas agurkėlis (tarkuotas)
druskos, pipirų
vorčesterio padažo

Aišku, padariau tokį įdarą. Dubenyje išsukau sviestą, sudėjau pjaustytą kubeliais kumpį, smulkintus kiaušinius, kitus ingredientus, viską gerai sumaišiau. Sudėjau šią masę batonan, apvyniojau folija ir kelioms valandoms į šaldytuvą. Patiekiau supjausčiusi riekelėm. Viskas būtų gerai, bet duonos man mažai (nebuvo gi jokio minkštimo pridėti masėn! Nors TIKRAI reikia!), o sviesto per daug. Greituoju būdu padariau savo įdarą:

250 g virto kumpio
2 kietai virtų kiaušinių
1-2 šaukštelių kaparių
200 g varškės sūrelio
kelių juodų alyvuogių
1 koncervuotas agurkėlis (tarkuotas)
druskos, pipirų
vorčesterio padažo
4 riekės 5 grūdų batono (susmulkintos kvadratėliais)

Tikrai darysiu dar tokią įdarytą prancūzišką batoną, tik rinksiuosi savo variantą arba bandysiu dar improvizuoti. Be tiek daug sviesto, kiek parašyta knygoje.

Vištienos troškinukas su ryžiais

2011-12-10T10:45:00.000-08:00

Adventas - laukimas. Man tai kažkoks beprotiškas bėgimas. Laukti pavasario pradėjau jau ne vien todėl, kad šviesiau ir šilčiau, bet ir todėl, kad nebus masinės psichozės dėl dovanų, renginių su kiniškais blizgučiais, metų rezultatų aptarimų (kaip tarybiniais laikais... ) Norėjau rašyti, kad penkmečio lenktyniavimo nebėr, bet susimąsčiau... Ar tikrai? Ar penkiems, ar vieneriems - vis reikia KAŽKO...
Kaip bebūtų, valgyti kartais reikia. Keista, ar ne? :)

Ryžius užkaičiau, kad išvirtų. Susipjausčiau smulkiai svogūną, papriką, aštrųjį pipiriuką - pakepinau keptuvėje su šlakeliu aliejaus. Kai svogūnas pasidarė skaidrus, sumečiau smulkiai pjaustytą vištieną, kad iškeptų. Pagardinau pipirais, druska. Visą keptuvės turinį sukrėčiau puodan, kur laukė nusunkti išvirę ryžiai. Viską gerai išmaišiau, įbėriau džiovintų žolelių, kario truputį, dėl spalvos, ir ant silpnos ugnies truputį patroškinau. Truputį - reiškia truputį, nes daugiau nebuvo laiko. :) Negaliu to viralo pavadinti plovu, nes jis labai toli nuo jo. Bet kaip troškinukas - tinkamas skrandį apgauti, juolab, kad labai greit pasigamina - kol ryžiai išverda (15-20 min.)

1,5 vištienos krūtinėlės filė
1 svogūnas
1 paprika
200 gr ryžių (dėjau plikytus)
1 aštrus pipiriukas (3 cm)
džiovintos žolelės, pipirai, druska
aliejus (kepti daržovėms ir vištienai)

Kepenėlės grietinėlės padaže

2011-12-03T04:29:00.000-08:00

Kiekvieną rudenį, kada šviesos tik "po blatų" gali gauti, konstatuoju, jog esu priklausoma nuo šviesos. Trūksta man jos siaubingai... Tamsoj išeini į darbą, tamsoj grįžti.. Kaip koks kurmis, žmogau, gyveni... Tokiu metu pagalvoji, jei ne Kalėdų laukimas, gali ir laiško sulaukti, kuriame būtų įrašas: "Man viskas gerai, nuvažiavau laimingai. Tavo stogas."
Ta, ar kita proga, sumąsčiau pagaminti tai, ko namiškiai nelabai mėgsta, o aš net lėkštę pasiruošus išlaižyti...
Vištų kepenėles nuploviau, kartą nuviriau (palaukiau, kol užvirs vanduo, nupyliau, nuploviau), ir įmetusi pipirų, lauro lapų, druskos, išviriau. /Tuo pat metu užkaičiau virt bulves./ Kol virė kepenėlės, sutarkavau morkas, supjausčiau svogūną, truputį visa tai pakepinau, ir suverčiau keptuvėn jau išvirusias ir truputį pasmulkintas peiliu kepenėles. Įdėjau provanco žolelių, dar pipirų bei druskos, apie 10 min. dar pakepiau ir užpyliau grietinėle.

Net namiškiai šįkart valgė ir sakė, jog skanu. Apie save jau nekalbu... Įdomu, kokia dabar pati populiariausia dieta?.. Juokauju - šalin dietas, keičiam tik gyvenimo būdą ;)

700 gr. vištų kepenėlių
2 morkos
1 svogūnas
450 gr 36% grietinėlės
pipirų, druskos. lauro lapų, provanco žolelių.

Puikiai tiko virtos su krapais bulvės.

Suktinukai, arba būna gi 35...

2011-11-29T11:41:00.000-08:00

Netikėtai, nelauktai, paprastai ir subtiliai... Ateina 35. Ne nykštukai, deja, o rudenys. Vyriški, brangūs, galima net metaforiškai paburbėt - kaip išlaikytas vynas...
Ta proga, po visų darbų, greituoju būdu - suktinukai vakarienei. Arba pietums, nelabai jau eina suprasti, kada pietūs, kada vakarienė, o kada ir tas, ir anas viename. Beveik kaip ta sintetinė kava - 2 in 1. Svarbu, kad tie 35 būtų ne sintetiniai :).
Sutarkavau morkas, susmulkinau svogūnus, papriką. Viską į keptuvę su truputėliu aliejaus, ten pat ir tuo pačiu metu įbėriau moliūgų sėklas, saulėgrąžas ir sezamo sėklas. Trumpai apkepiau ir palikau ataušti. Tuo tarpu išmušiau mėsą kaip kepsniams, padruskinau, papipirinau, įtryniau česnaku. Ant paruoštos mėsos dėjau masę patroškintų daržovių. Tiek, kad būtų galima gražiai susukti mėsą. Kad neiširtų - dantų krapštukas puikiai tiko sutvirtinimui. Susuktus mėsos ritinėlius sudėjau į keptuvę (labai nedaug aliejaus), kad apkeptų. Kol kepė - išnaudojau laiką - nuskutau bulves ir užkaičiau virti. Apkeptus ritinėlius sudėjau į špyžinį indą (britvoną), nedaug raudonojo svogūno, rozmarino šakelė ir padažas iš medaus, citrinos sulčių ir vorčesterio padažo.

Pašoviau orkaitėn, kad sutuštų (kepiau apie 40 min.). Kol mėsa kepė - padariau bulvių košę. Tradiciškai. Pomidorai po ranka pasitaikė - supjausčiau, patiekiau natūraliuoju būdu - be nieko, tik pjaustytus.

Valgytojai nesiskundė. Tiko ir solenizanto patiekti gėrimai prie šio patiekalo, kad ir kasdieniško :)
Greita, skanu, truputėlį kitaip.

Kiaulienos sprandinė apie 700 - 800 gr.
3 skiltelės česnako
2 morkos
2 svogūnai
1/2 paprikos
1 šaukštas moliūgų sėklų
1 šaukštas saulėgrąžų
1 šaukštas sezamo sėklų
druskos, pipirų
dantų krapštukų
/aliejaus kepimui/

1/2 raudonojo svogūno
šakelė rozmarino
2 šaukštai medaus
1 citrinos sultys
2 šaukštai vorčesterio padažo
jei norisi sūriau - druskos

Prie suktinukų puikiai tiko bulvių košė ir pomidorai.

Adventas. Pirmoji Advento vainiko žvakutė

2011-11-27T08:08:00.000-08:00

Liko nedaug. Keturios savaitės iki šv. Kalėdų.
Advento kalendoriaus dar nepradėjom vartyti, bet pirmoji žvakutė šįvakar jau dega. Kaip ir likusius kitus sekmadienius iki šv. Kalėdų.
Nedariau tradiciško vainiko. Pagrindui paėmiau medžiagos gabalą, susukau ir sujungiau į apskritimą. Apvyniojau norimos spalvos medžiaga. Po to apsukau juostele. Juostelės kai kuriuos sukinius papuošiau dirbtinomis uogytėmis. Padėjau ant apvalau pagrindo - tam gali tarnauti ir lėkštė, ir kartono gabalas. Į vidų sustačiau 4 žvakes. Aplink apdėliojau džiovintais lapeliais, šakutėmis.

Vainiko istorija byloja, jog reikia trijų violetinių ir vienos rožinės spalvos žvakių, mes degsime raudonas. Mano galva, kokios spalvos advento vainiko žvakutės būtų, svarbu, kad neprarastų savo simbolinės reikšmės - susikaupimas, ramybės, prasmės ieškojimas.

Mangų salsa

2011-11-27T01:34:00.000-08:00

Juk būna, kad kartais užsimanai kažko tokio... ko pats nežinai. Būtų gerai ir sūraus, ir saldaus, o ir kažkas skanaus rūgštoko skonio nepamaišytų...
Labai greitai šįkart mano to kažko noras tapo įgyvendintas.
Mango vaisių susmulkinau kubeliais (perpjauni palei kauliuką mango pusiau; visą puselę skersai išilgai įpjauni su peiliu ir belieka tik truputį išvertus į kitą pusę visus kubelius nupjauti palei odelę.).

Smulkiai supjausčiau ir ketvirtadalį raudonojo svogūno. Ant šių produktų trečdalio citrinos sulčių išspaudžiau, truputį druskos, pipirų ir alyvuogių aliejaus šlakelis. Vualia. Mangų salsa.

Aišku, galima dar kokių žolelių įdėti, kaip, pavyzdžiui, kalendros lapelių, bet neturėjau, nedėjau. Buvo ir taip skanu. Šitą salsą skanu ir vieną valgyti, kaip salotas, bet puikiai dera ir prie mėsos patiekalų.

1 mango vaisius
ketvirtadalis raudonojo svogūno
trečdalio citrinos sultys
šlakelis alyvuogių aliejaus
druskos, pipirų

Įdarytos bulvės. Greit, iš nieko, kaip visada.

2011-11-25T08:36:00.000-08:00

Kuo toliau, tuo labiau man darosi aišku, jog esu visai nemadinga. Nei Jamam akcijos žavi, nei kinietiški smulkmeniukai, nei cholesterolį skaičiuoju, nei dietų madingų laikausi... Bulves mėgstu ir valgau, nors dauguma aplink prašo: mėsos, daržovių, bet bulvių NEDĖKIT! Man - dėkite, aš nieko prieš. Man jos skanios ir švilptelt tiems, kas jas niekina :) Ne piktai, žinoma, bet nuoširdžiai :) . Nuo senų laikų lietuviai valgė bulvę, bulvienę, didžkukulius...
Žodžiu - įdarytos bulvės. Įdaras - kas buvo.
Bulves buvau išsivirusi iš vakaro. Su lupena. Normalaus dydžio: nei per mažas, nei per dideles. Buvau numačiusi įdaryti vištiena, tik.. Dingo ji man alkanų burnų apsuptyje man nė nežinant. Nors būt kas pasakę! Grįžau iš darbo - liūdi puode tos mano bulvelės, vienišos ir neįdarytos... Oi, man jau tampa pastovi būsena - iš nieko ką mąstyti. Sąlygiškai, bet. Ne taip, kas buvo planuota.
Išskobiau perpjovusi bulves pusiau jų viduriukus. Sudėjau į skardą.
Ėmiau ruošt kažką, ką būtų galima valgyti ir pavadinti įdaru. Sutarkavau su burokine tarka virtą burokėlį, morką, smulkiai pjaustytą svogūno nedidelę galvelę, česnako kelias skilteles, sudėjau dalį (maždaug pusę) išskobtų bulvių, druskytės, pipiriuko ir majonezo. Tik tam, kad "suriščiau" masę.
Į išskobtą bulvę įdėjau gabaliuką rūkyto lašinuko, po to pilną pridėjau įdaro ir ant viršaus - tarkuoto sūrio.

Orkaitėn tiek, kad sukaistų bulvė ir išsilydytų sūris. Kad ir ekspromtu, bet šeimynai patiko. Vienas valgė su lupena, kitas ją "nurengė"... Kaip kas norėjo, taip tas valgė, bet skaniai.

6 vidutinio dydžio virtos bulvės
1 normalaus dydžio virtas burokėlis (nemanau, kad prasti būtų marinuoti ir jau sutarkuoti)
1 virta morka
nedidelė svogūno galva
2 česnako skiltelės
pipirų, druskos
1-2 š. majonezo
apie 100 gr. fermentinio sūrio (kad lydytųsi)

Makaronai su baklažanais ir mangu, arba apie tai, kai nostalgiška nuotaika

2011-11-22T04:35:00.000-08:00

Būna dienų, kai kafijos puodelis rudens peizaže pakvimpa taip vienišai. Juk būna. Netgi užgožia darbą, gero seno animacinio filmuko dainelės vertimą, net artėjančių Kalėdų nuotaiką. Būna. Bet ne piktai vienišai, o taip šiltai, nostalgiškai, kad norisi spardytis kojomis, mosikuoti rankomis, uodega, kad atsidurtum kitoje matricoje. Gal su arbatos puodeliu...

Bet namuos židinys, virduly arbata... ir makaronai.

Įkvėpimo šaltinis čia.
Supaprastinau. Teko. Neturėjau kai ko. Išviriau pusę pakelio spagečių, nupyliau šaltu vandeniu ir palikau varvėt, sausėt.
Ryžių acte ištirpinau cukrų ir druską. Pakaitindama ant ugnies. Palikau atvėsti. Tuo tarpu įkaitinau keptuvėje aliejų ir subėriau apkept supjaustytus (kubeliais) baklažanus. Kepiau neilgai, kol suminkštėjo. Ištraukusi palikau ant popierinio rankšluosčio, kad nuvarvėtų aliejaus perteklius. Susipjausčiau kubeliais mango, suverčiau viską į makaronus. Baklažanus nuvarvėjusius taip pat. Į atvėsusį ryžių actą sudėjau susmulkintas česnako skilteles, pusės citrinos sultis bei čili. Ir skystį į makaronus. Šviežio baziliko neturėjau - šaldytas taip pat nesipriešino patalpinamas į makaronus.
Nesudėtingos makaronų salotos. Ir truputį kitokios.

100 ml ryžių acto
40 gr. cukraus
1/2 a.š. druskos
2 česnako skiltelės
pusė čili pipiro
pusės citrinos sulčių
2 baklažanai
1 mango
žiupsnelis baziliko lapų
pusė pakelio spagečių makaronų (tas pusė - į mažesnę pusę)
saulėgrąžų aliejaus apie 150-200 ml - baklažanams kepti.

Varškė + šokoladas = apkepas?

2011-11-20T07:45:00.000-08:00

Kažkodėl paskutiniu metu aplink skaičiai sukasi :). Tikrai, profesijos keisti nežadu, bet... Ši savaitė skirta 10. Puikiam - pasiutusiam, mielam - su "ragiukais", mažam - dideliam, dainuojančiam, piešiančiam, besimokančiam - tinginiukui... Galima dar daaaug vardinti visokių sinonimų ir antonimų, bet, trumpiau tariant, 10 metų - mūsų džigitui. Kol buvo ne tokio garbingo amžiaus, leidosi vadinamas kleckiuku, dabar suraukta nosis kalba pati už save... Auga, pereinamasis laikotarpis... Kažin, jei nežinotume, jog yra tokie periodai, kaip n metų krizės, gal lengviau būtų? Žodžiu, namuose siautėja statistinis paauglys, su savo kaprizais, norais-nenorais. Nors man jis iki paauglio statuso dar toli :)
Kaip tik šia proga berniokas pasikvietė draugę picos valgyti ir kino žiūrėti (na, nesvarbu, kad tėtis buvo šiaip, sąskaitai apmokėti, nuvežti... :) ).
Aš tuo tarpu su mažuoju tikrinau šaldytuvo turinio galiojimo laikus. Varškei jau bėda už kelių dienų, tad nusprendėm pavakariams išsikepti kokio apkepo.
Idėjos užuomazga čia, bet man niekaip neišeina padaryti taip, kaip parašyta... Oi, nesilaikau recepto, oi nesilaikau... Tikriau - šįkart produktų kiekio... Iškart peržvelgus receptą man užkliuvo didelis cukraus kiekis. Nesakau, kad tai blogai, tik mano gomuriui geriau, kai jo mažiau.
Pradžioje sudėjau plytelę juodojo ir pieniško šokolado bei sviestą į indą ištirpint (vandens vonelėje).

Pasiruošiau kepimo formą (24cm). Varškę, grietinę, pieną, cukrų, kiaušinius, vanilinį cukrų ir miltus sukrėčiau plakti iki vientisos masės. Taip gavau varškinę masę. Ėmiausi šokoladinės. Išplakiau kiaušinius su vanile. Po to miltai ir jau atvėsusi šokolado ir sviesto masė atsidūrė ten, kur ir išplakti kiaušiniai. Vėl išsukau iki vientisos masės. Ją supyliau į formą, o varškės masę į pat viduriuką šokoladinės. Kad termometro nėra mano caro Riuriko laikų dujinėje, tai sakau, jog žemesnėje, nei vidutinio karštumo orkaitėje kepiau apie valandą.

Kitą kartą kepsiu su mažesniu šokolado kiekiu, nes kaip apkepas, man per saldus. Vietoje varškės pyrago - liuks.

Varškinė masė:
apie 400 gr varškės
3 šaukštai normalios grietinės
1/3 stiklinės pieno
2 kiaušiniai
3 šaukštai miltų
2 šaukštai cukraus
vanilės

Šokoladinė masė:
100 gr juodojo šokolado
100 gr pieniško šokolado
200 gr sviesto
5 kiaušiniai
5 šaukštai miltų
vanilės

Varškės pyragas, sūrio keksiukai ir sumuštinukai, arba sekmadieniniai pusryčiai devyniese.

2011-11-13T05:11:00.000-08:00

Skaičių derinys 4 + 5 per šiandieninius pusryčius gali būti įvairiai interpretuojamas: keturi suaugę + penki vaikai, keturios "mergaičiukės" + penki "vyrukai", keturi vienos + penki kitos šeimos nariai... Žodžiu, sekmadieninius pusryčius valgėm devyniese. Sudėtis normali, pati ta, kad ir vieni ir kiti turėtų apie ką pakalbėti, padiskutuoti. Penki vaikai - visai nedaug, ypač tada, kai nesipyksta, randa kuo užsiimti. Eitne, gal reikia kokią naują tradiciją įsivesti dėl pusryčių kartu? :)))
O dabar meniu: sūrio keksiukai iš Virtuvės kertelės,

paprasčiausi sumuštinukai su sūriu ir pievagrybiais

bei varškės pyragas.

Sumuštinukai:
prancūziškas batonas
apie 150-200 gr pievagrybių
apie 150 fermentinio sūrio
maža svogūno galvutė
1-2 česnakų skiltelės
2 šaukštai majonezo
pipirų
druskos

Pievagrybius, svogūną, česnaką smulkiai supjaustyti, sūrį sutarkuoti, viską sudėti į bendrą indą, paskaninti pipirais, druska, įdėti majonezą, išmaišyti. Tepti ant riekelėmis supjaustyto batono ir kišti orkaitėn, kad išsilydytų sūris.

Kepti burokėliai ekspromtu.

2011-11-12T06:47:00.000-08:00

Būna dienų lyg tyčia. Užsinori kažko tokio, į ką šiaip nė nekreiptum dėmesio, nekalbant, kad valgytum. Skutant n patiekalui bulves, akis užkliuvo už burokėlių. Nupirkti jie tam, kad būtų išvirti, sutarkuoti ir užkonservuoti. O man šovė mintis (net skonį burnoj pajutau..), jog reikia keletą burokėlių iškepti! Nulupau porą burokėlių, jie pas mane didoki, nuploviau, supjausčiau skiltelėmis, sudėjau į keramikinę kepimo formą, pabarsčiau žolelėmis, pipirais, druska, apšlaksčiau alyvuogių aliejumi.

Uždengiau folija ir apie 1,5 val. kepiau vidutinio karštumo orkaitėj.
Tikrai neatsilaikiau nesuvalgiusi keleto burokėlių vienų, o kiti liko laukti pagrindinio patiekalo - kad atliktų puikaus garnyro vaidmenį.

Šiltų šalikų akcija, arba, kai nėra laiko, visgi gali rasti kelias minutes

2011-11-12T04:48:00.000-08:00

Praėjusią savaitę mezgiau šaliką. Taip, visą savaitę, nes nusibanalinus, kaip koks M. Katiliškis, galiu pasakyti, jog tikrai neturėjau laiko. Darbe praktiškai išbūdavau tol, kol budinti duris užrakindavo, o dar ir namie "po maišelį" darbo parsivilkdavau. Dar gerai, jog ne maxim'inį :). Jau ėmiau "blato" ieškoti, kas galėtų valandą kitą paskolinti! Neradau, niekas nedavė, anei pardavė, tad teko suktis iš savų resursų. Labai norėjau šalia visų darbų darbelių vieną misiją atlikti: numegzti šalikėlį, kuris bus šv. Kalėdų proga perduotas mažam vaikiukui, kuris neturi jam mezgančios mamos ar močiutės.

Visgi minutę nugvelbusi nuo kafijos puodelio, minutę nuo sapnų karalystės, minutę... Pasisekė numegzt! Dabar belieka jį tik supakuoti.
Tikiuosi, jog jis atneš šilumą kokiai mažai širdutei, ir viliuosi, jog Šalikėlių akcijoj sudalyvaus ne viena mezganti ar nerianti, velianti mama, močiutė, jauna mergaičiukė, neseniai pramokusi valdyti virbalus ar kabliuką. O megzti gali juk ir vyrai!

Plikyta duona, arba duonos nuotykiai gėlių vazonėlyje

2011-11-08T10:06:00.000-08:00

Kas yra duona mūsų gyvenime ir koks jos vaidmuo, manau, pasakoti nereikia. Tik XXI amžiuje parduotuvėse nelabai gali rasti duonos, kurios sudėtyje nefigūruotų E šioks ar E anoks. Greičiausiai todėl, nereta šeimininkė kepa savo duoną. Viena orkaitėj, kita duonkepėj, viena metalinėj formoj, kita silikoninėj... Aš kepu orkaitėj ir gėlių moliniame vazonėlyje. Kodėl? Ogi todėl, kad patinka, kaip iškepa duona, koks jos skonis, ir svarbiausia - nepridega apačia, jei yra problemos su orkaitės apačios degimu... Mano senutė orkaitė, caro Riuriko laikų, tad ieškau išeities. Receptas elementarus, paprastutės plikytos duonos, bet ne prastos.

P.S. Pradinis įrašas darytas specialiai Eitnės portalui.
***
Būtinas raugas. Tam yra pažįstami, kaimynai, bičiuliai, galų gale - galima susisiekti ir su manimi :).

Plikinys
2 puodeliai miltų (paprastas, standartinis puodukas, apie 200ml)
2 šaukštai kmynų
2 a. šaukšteliai druskos
1 šaukštas cukraus
1,5 l verdančio vandens

Visus sausus produktus sudėti į indą ir užplikyti verdančiu vandeniu. Atvėsinti plikinį iki kambario temperatūros ir įdėti raugą. Uždengti skepeta ir palikti 48 val.

Po 48 valandų, į plikinį įpilame 0,5 puodelio cukraus. Išmaišome ir į sandarų indą atidedame raugą (Laikome šaldytuve, sako, kad iki 2 savaičių, nors man teko palaikyti ir ilgiau - išsilaikė). Nepamirštame atidėti raugo! Panašiai 2/3 puodelio. Įpilame 8 puodelius miltų ir viską gerai išminkome. Šitą masę dedame į iš anksto paruoštus vazonėlius ir paliekame šiltoje vietoje pakilti tešlą dar 8 val.

Po to kepti vidutinio karštumo orkaitėje, kol viršuje susiformuoja ruda pluta.

Mano senukėje orkaitėje, primažinus ugnį ant beveik minimumo, iškepa per 1 val.

Vazonėlių paruošimas
Nusipirkti naujus gėlių vazonėlius! Mano 15 cm skersmens. Kruopščiai nuplauti ir palikti vandenyje kokiam pusdieniui, kad įmirktų. Ištepame sviestu ir pabarstome miltais. Mirkymo procesas reikalingas tik visiškai naujiems. Pakartotinai kišamiems orkaitėn - nereikia. Beje, būtent sviestu tepame, nes juo patepus po kelių kepimų nesuprastėja vazonėlių kokybė, o aliejumi patepus - pastarasis įsigeria į molį. Po kelių kepimų vazonėlis jau įgauna ne kokį kvapą.

Čia standartinė duonelė. Aš kepu ir tokią, ir su saulėgrąžomis, sezamo, moliūgo sėklomis, riešutais. Priedus dedame pagal norą ir skonį. Jei dedu sezamo, moliūgo sėklų ir saulėgrąžų mišinį - jo gaunasi apie 1/2 puodelio.

p.s. Iš šio kiekio iškepa du vazonėliai :)

Gėlytė Vaivai, arba kaip vaikinas gali padaryti dovaną mergaitei, jos praėjusio gimtadienio proga.

2011-11-06T05:03:00.000-08:00

Šiandien buvom pakviesti sekmadieniniam pyragui pas Iloną. Juokas juokais, bet Jai laikas keisti vardą. Mano dičkis ne sykį yra "patikslinęs": "-Mama, kokia Ilona, tai teta Eitnė!" Negi ginčysies, juolab, kad pati ne kartą esu Eitne pavadinusi. Būna gi, kad žmonėms pravardės ar "nic'ai" prilimpa.
Taigi... buvom pakviesti skanaus pyrago. Ruošdamasi prisiminiau, kad Ilonos-Eitnės vidurinioji neseniai gimtadienį atšventė. Pasakiau savo dičkiui džigitui - o ką aš padovanosiu? Teko kibti į darbą, nes aš esu truputį nusistačiusi prieš parduotuvines dovanas vaikams (aišku, būna situacijos, kurios verčia pirkti, nes taip nutarta - niekur nedingsi). Priežastis paprasta - neužsidirbi pinigėlių, vadinasi, reikia savo rankom ką padaryti: nupiešti, sulipdyti, sukonstruoti... Žodžiu, bernyti, pats mąstyk, aš padėsiu.
Sumąstėm, kad reikia gėlių. O kaip tik ant palangės - gražios gėlytės daigeliai jau įsišakniję. Griebėm vazonėlį, į apačią įdėjom drenažą - vyno butelio pjaustytą kamštį, įpylėm žemės, pasodinom daigelius. Paviršių papuošėm vėl to paties kamščio "riekutėmis". Vazonėlį apvyniojom popieriumi ir šį sutvirtinome margaspalviais siūlais.

Tikimės, kad ji pas Vaivutę augs didelė ir graži :) .

Pica, arba keturkampės picos tūrio neapskaičiuosi pagal cilindro formulę.

2011-11-05T06:05:00.000-07:00

Užeinu aš į vieną portaliuką, nusiteikus jau šiandien nieko nedaryti ten, kur orkaitė ar kriauklė... Kur jau! Vaikų sėdėta šalia, pica užmatyta, akytės blizga... Mama eina kepti picos. Aišku, iš to, kas yra šaldytuve.
Pirmiausiai picos pagrindą užsiminkiau: iš šilto vandens, cukraus ir mielių, po to sudėjau likusius visus produktus - miltus, aliejų, druską. Palikau šiltai vanadžiukei pastovėt, pakilt. Kol vyko cheminiai tešlos procesai, pakepinau su prieskoniais ir druska faršą, susipjausčiau svogūną, pomidorus, sutarkav...NEsutarkavau sūrio, nes jo paprasčiausiai nebuvo šaldytuve! Teko skambinti vyrui ir paprašyti, kad parvežtų :) Truputį susinervinusi dėl sūrio nebuvo, pasiruošiau skardą: išklojau ją kepimo popieriumi ir pašlaksčiau aliejumi. Kol viską susiruošiau ir tešla pakilo.
Išklojau ja skardą, aptepiau pomidorų padažu, papipirinau, žolelėm pabarsčiau, kokios po ranka papuolė (tikrai tikrai prieskoninės, o ne kokios pievų...), faršą uždėjau, svogūnus, pomidorus ir orkaitėn pašoviau.

Vėl - vidutinio karštumo, kepiau tol, kol pagrindas parudavo, pomidoriukai pažliugo. Baigiant kept - jau atkeliavusiu sūriu pabarsčiau ir dar keliom minutėm orkaitėn sugrąžinau. Kad sūris pasilydytų.

Viskas!

Gaila, tik cilindro tūris suskaičiuotas nebuvo, nes pica keturkampė buvo iškepta...:)

Picos pagrindui:
3,5 stiklinės miltų
1,5 stiklinės šilto vandens
1-2 a. šaukšteliai cukraus
1 šaukštas sausų mielių arba 25g šviežių
1 šaukštas alyvuogių aliejaus
1 a. šaukštelis druskos
/atmintis, tai... žiupsniuką mažą kvietinių sėlenų įdėjau, bet jos nebūtinos/

Ant pagrindo:
apie 300-400 gr faršo
2 svogūnų galvos
2 dideli pomidorai
150 gr sūrio
4 šaukštai pomidorų padažo
pipirų, druskos, prieskoninių žolelių

Barščiai, arba apie tai, jei tada būčiau radus...

2011-11-05T05:31:00.000-07:00

Cha, juokinga - barščiai! Lyg kas jų nemokėtų virti! Sudedi katilan mėsą (man skaniausiai šonkauliukai), vandens tiek, kiek sriubos norisi. Palauki, kol užvirs - nugraibai putas, pagardini druska, įdedi svogūno galvą (nepjaustau, visą dedu, nes mėsai išvirus išgriebiu), kelis lauro lapus, pipirų. Palauki, kol mėsa išverda (su šakute bakstelėjus ji minkšta būna :) ), sudedi keletą kubeliais pjaustytų bulvių (jei noras yra - tarkuotos morkytės), vėl palauki, kol atverda, sudedi marinuotus burokėlius ir dar apie 20 min. paverdi. Na, mėgstu, kad bulvės būtų patižę, burokėliai gerai išvirę. Paprasta kaip du kart du! Virusiam, bet ne pirmą kartą gavusiam paliepimą - išvirk barščius!
Pamenu, kai mama išskubėdama kažko kažkur kažkokiais reikalais paprašė išvirti juos, nes tėtis grįšiąs pietų, o ji negalinti neišeiti. Nepamenu, kurios klasės knygas tada graužiau, bet tikrai ne pačių vyriausių. Mama pasakė, bet greit! Bandyk nebandęs įsiminti... Šokas prie puodo buvo nemažas: ką dabar dėt? ar jau dabar? kaip tėtis valgys tokį mano marmalą?! Dabar juokas ima, bet tada...
Turiu pasidžiaugti, jog mano žmogus MOKA virti barščius. Jau be užrašų ar pamokymų! Ir jau tikrai ne vieną burokėlių sriubą išvirė :) . Teko praeitais metais išmokti. Man darban, o jis su mažuoju namie pasiliko. Reikia sriubos: parašiau, surašiau ant popierėlio, bet ne vieno skambučio sulaukiau iki rezultato :).
Visai gardūs barščiai buvo. Gal todėl, kad pačiai nereikėjo virti.. sąlygiškai :) .

Beje, nors ir ne sultinys, bet man skanu prie burokėlių sriubos ir kokį skrebutį su sūriu sugraužt. Ir vietoj grietinės - tepamo varškės sūrelio šaukštą įdrėbt. Aišku, nepamirštu krapų - šviežūs ar šaldyti - visokie tinka.

Apie 0,5 kg šonkauliukų
3-4 bulvės
0,5 l burokėlių marinuotų
svogūnas, lauro lapai keli
pipirai, druska (pagal skonį)
galim ir morką tarkuotą įdėti
/jei burokėliuose trūksta rūgštumo - įspaudžiu citrinos sulčių baigiant virt, kad bulvės nesukietėtų/

Grietinės arba tepamo varškės sūrelio
krapų

Prancūziškas batonas
lydytas tarkuotas sūris
(supjaustyti batoną, apkepti iš abiejų pusių ir baigiant apkept - sūrio užberti.)

Camembert sūris. Elementaru, greita, skanu ir efektyvu...

2011-11-04T11:07:00.000-07:00

Niekad nepraleidžiu progos apsilankyti Neringos bloge ir paskait..., na, tikriau, pasigundyti vienam ar kitam skaniam dalykui. Kas be ko, vakariniai apsilankymai pas ją prie "gero" nepriveda :) , bet, jei manysim, kad moterys niekada neturi antsvorio, o papildomi kilogramai - tik papildoma vieta bučiniams.... Žodžiu, dažnokai susigundau nauju ar senu primintu. Neseniai buvau kepusi Camembert'o sūrį, bet Neringos priminimas vėl sugundė jį pašaut orkaitėn.
Turėjau jį nusipirkus iš anksčiau, tad streso - kur gauti - nebuvo. Išlukštenau, deja, šįkart nebuvo medinės dėžutės jo įpakavime, bet tiko ir be jos. Pasidėjus ant kepimo popieriaus užsiėmiau jo "tobulinimu": viršuj išpjoviau-apipjoviau apskritimą, kad galėčiau nuimti viršutinę dalį pelėsiuko. Ant išpjautos dalies sau patinkamas džiovintas žoleles užbarsčiau (kažkodėl paskutiniu metu Graikijos nostalgija - čiobrelis, rozmarinas...), žalio rozmarino, pipiriukų...

Ir orkaitėn 15-20 min ant silpnos ugnies. Kepiau tol, kol viduriukas tapo tąsus, minkštas, kas su patinkama duona ar prancūzišku batonu galėčiau masę pakabint. Šįkart ilgas batonas su camembert prie vyno taurės - nuostabus derinys.

Aišku, būt gerai, kad vietoj filmo "Fantastiško ketverto" kokį kitą filmą vyras su džigitais žiūrėtų, bet.. jau nevarau Dievo į medį.. :) Gera, kad penktadienis, kad šiandienos darbai padaryti, kad šiltas sūris taip gerai "kabinasi"...

p.s. atsiprašau už tokį apšvietimą nuotraukose... vakare kepiau... :)

Parduotuvėj nusipirkti balto pelėsinio sūrio, ant kurio dėžutės būtų užrašas Camembert Cheese
žolelių džiovintų ir žalių pagal skonį ir norus
pipirų

Netikras netikras zuikis... oi, koks netikras...

2011-11-03T06:39:00.000-07:00

Kaip mažasis susirado internete, Google, zuikio paveiksliukus - nežinau. Rašyt gi nemoka... Nors ką čia supaisysi šiuolaikinius vaikus, kurie kompiuteriu ir mobiliuoju darbuojasi kaip mes kažkada smėlio dėžėj su kibirėliais ir kastuvėliais. Kalbėt nemoka, o kaip nukopijuoti ir parsisiųsti vieną ar kitą žaidimą - jokių problemų. Paint programa, Youtube, Google... Kaip savaime aiškus dalykas. Ech...
Grįžtu prie to zuikio. Varto, džiaugiasi, prašo kartu pasėdėti (už sijono tempia, tapnoja su ranka į kėdę, daugmaž - sėsk, mamukai, teper pesnia pro zaica...), o man pietus gaminti reikia. Taip, sako, valandų tam tikros profesijos žmonėms paroj nebelieka , tai dar zuikiai ne vietoj ir ne laiku pasimaišė... Palikčiau pakrūmėj, bet kad savas vaikas gi apie tuos zuikius prašo "pasėdėti". Šiaip ne taip įkalbėjau vienam truputį juos paganyti, o aš virtuvėn.
Greit faršą sumaliau, suprieskoniavau, kiaušinius, miltų šaukštą bei krakmolo įdėjau, šlakelį pieno šliūkštelėjau. Stovėt prie keptuvės - nėr kada! Ištraukiau keramikinę formą, suformavau du "puskepaliukus" faršo ir orkaitėn (skardą aliejum patepiau!).

Tuo tarpu bulves nuskutau, supjausčiau didokais gabalais (nėr kada smulkintis...), į indą sukračius, aliejaus įlašinau, druskos, pipirų, baziliko, raudonėlio (tinka viskas, kas priklauso Graikijos regiono prieskoniams). Sukračiau į foliją, susukau ir pašoviau prie netikrų netikrų zuikių.

Greit sutarkavau kopūstą, morką, žiupsniukas druskos, pipirų ir kmynų, majonezo-grietinės (didžioji dalis) padažas į daržoves - ir salotos paruoštos.
Kol vyko kepimas - pilnas atsidavimas zuikiams ir jų komentarams... Oi, kad tik suprasčiau, ką mano komentatorius sako... Na, supratau, kad vienas zuikis yra bitė, kitas ir bitė, trečias mama, o ketvirtas... istorija nutyli. Laukiu dienos, kada mano zuikutis ims lietuviškai kalbėti :) . Dabar tik kelis žodelius moka, ir tai - nori saldainio - pasakyk. Kitaip paprašytas nesako (nebent pats nori, o tai retai būna)!!!
Pasicekavinus apie strikinėtojus ir pietūs iškepė (kepiau ant silpnos ugnies - laiko reikėjo - gal 1,5 - 2 val. :) ), mėsos zuikučiai rudi tapo, bulvės minkštos, bet neištižusios. Aišku, ne tikras kulinarinis zuikis, bet valgomas :)

Toj vietoj galėčiau pasakyti - vienu šūviu du zuikius nušoviau :). Zuikis davė idėją zuikiui, ir zuikis padėjo pamedituoti apie zuikius.. :)

Apie 700g kiaulienos kumpio faršo
2 kiaušiniai
šaukštas miltų
šaukštas krakmolo
1/3 stiklinės pieno
druskos, pipirų, česnako

5 didelės bulvės
3-4 šaukštai aliejaus
druskos, pipirų
Graikijos regiono prieskonių (raudonėlis, bazilikas...)

1/2 kopūsto
morka
druska, pipirai
kmynai
1 šaukštas majonezo
2-4 šaukštai grietinės

Užtenka sočiai 4 asmenims

Bulvių apkepas: pasirodo, tingėjimas - žmonijos progresas, gimstantys eksperimentai :)

2011-11-02T08:40:00.000-07:00

Išties, tai šį patiekalą kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Ar apkepas, ar troškintos bulvės - jokio skirtumo. Man esmė, kad jas pasičepsėdama valgė visa šeimyna.
Dažniausiai nauji patiekalai mano virtuvėje gimsta ekspromtu, priklauso tik nuo to, iš ko pagaminti reikia (che, dažniausiai - iš ko yra, nes po darbo taip tingisi dar po parduotuves slampinėti...) ir kiek laiko yra iki susirinks valgytojai prie stalo.
Tąkart laiko buvo pakankamai, kaip ir tinginio nulėkti į parduotuvę. Pirma mintis - pakepsiu bulvių - gal bus gana? Bet skutant bulves ir morkų "radau", svogūnų, česnako. Netgi pora raudonų paprikų po šaldytuvą tango šoko. Visą šį gėrį supjausčiau plonais griežinėliais (o dar kai pjaustymo darbą perima kombainas - vienas malonumas taip "pjaustyti"!) ir sluoksniais sudėjau į špyžinį puodą (mama jį britvonu vadino). Padruskinau, papipirinau (mėgstu šviežiai maltus pipirus) ir sumąsčiau dar padažu aplieti. Aišku, man jau čia kaip kareiviui su koše iš kirvio gavosi, bet neatsilaikiau: išraukiau žalios šoninės gabaliuką, smulkiai supjausčiau, pakepinau, paprieskoniavau, šaukštą miltų įkrėčiau, o kai sukaito pastarieji - pieno įpyliau, grietinėlės šlakelį. Visą sutirštėjusį padažą ant bulvių užpyliau ir vidutinio karštumo orkaitėn gerai valandai su puse įkišau.
Patinka man tas britvonas - pašauni ir gali bimbinėti savais keliais ir reikalais, kol kepimo procesas vyksta: jokio maišymo, apvertimų vertimų :) . Gal todėl, net po beveik mėnesio, kai buvo pagamintas mano šis eilinis eksperimentas, pažiūrėjusi Beatos virtuvę http://www.tv3play.lt/program/beatosvirtuve (6 laidos viduriukas), nelabai susigundžiau jos gamintu klasikiniu prancūzišku bulvių apkepu - virti, perdėti, kepti... :) . Gal kada ir pabandysiu susiprancūzinti, juk sakoma: niekada nesakyk niekada ;)

6 bulvės
3 svogūnų galvos
2 morkos
2 paprikos
keletas skiltelių česnako
pipirų
druskos

apie 300g žalios šoninės
kupinas šaukštas miltų
apie 200g grietinėlės
apie 300-500ml pieno (pyliau tikrai iš akies - kiek tilpo į keptuvę)
pipirų, druskos, žalumynų, kokių turėjau (gelsvė, petražolė)

Kviečiu puodeliui kavos, arba obuolių pyrago įžanginė istorija

2011-11-01T07:50:00.000-07:00

Kažkada kažkas seniai seniai manęs paklausė, ką labiausiai mėgstu kramsnoti gurkšnojant kavą?.. Nė nedvejodama tada atsakiau: knygą ir silkę. Skonis nepasikeitė iki šiol, nors ne vieneri metai pralėkė... Dabar derėtų kelis kartus giliai ir nostalgiškai atsidusti... Bet mat juos šunys, yra vis viltis, jog bus dar tų metų! O kad neprailgtų laukimas, vis kiekvieną dieną stengiuosi kuo teigiamu užsiimti: pafotografuoti, parašinėti, paskaitinėti, pamezginėti, pasiuvinėti, pakepinėti, pa... , žinoma, kai lieka laiko nuo buvimo mama, žmona ir kitokio pobūdžio švietėja :).
Tikrai nesu super duper virėja ar kepėja. Oi, toli man iki tokios kvakvalifikacijos. Tik sau ir savo malonumui. Na, dar draugams, jei nepabūgsta atlėkt ten, kur siaučia du džigitai (o jie siaučia!). Ir kad nereiktų rašyti ant popieriaus ko, kiek dėjau ir kaip dariau patikusį viralą, galės čia atlėkt ir paskaitinėt. O gal dar ir kitiems bus įdomu (žinau, naivi aš tuo klausimu :) )...
Šiandien mažėlis atitįsė V.V.Landsbergio knygutę "Obuolių pasakos". Pavartyti, pasidžiaugti iliustracijomis ir M raidės paieškoti, o man galvon mintis - obuoliai ant palangės jau ne pirmos jaunystės!
Kepu obuolių pyragą. Iš seno seno mamos sąsiuvinio (nors visai neseniai kažkur panašų buvau aptikusi ir interneto platybėse.)
Sumetu plakti 3 kiaušinių trynius ir 5 šaukštus su kaupu cukraus. Kai išsisuka iki baltumo, sudedu kitus produktus: 200 g kambario temperatūros sviestą, 9 kupinus šaukštus (apie 250g) miltų, šaukštelį (arbatai maišyti :) ) vanilinio cukraus, kepimo miltelių, mažiuką žiupsniuką druskos (mama jos net į pienišką saldžią sriubą dėdavo - skoniui pagerinti). Kai viskas suminkyta į vienalytę masę, nedidelį gabaliuką tešlos atskiriu (tam labai praverčia jau sunaudoto tešlai sviesto pakelio popierėlis - suvynioti tešlą) ir į šaldiklį. Kitą, didžiąją dalį, paskirstau ant formos. Naudoju silikoninę (išmatavimų nepamenu, gal apie 25 cm skersmens). Ant jos gabaliukais supjaustau 3-5 obuolius. Čia priklauso, kiek reanimuoti jų reikia :). Kol pjaustau obuolius - uždedu plakti likusius kiaušinių baltymus su 2 šaukštais cukraus. Kai baltymai išsiplaka iki standžių putų, pilu ant obuolių. Ištraukiu iš šaldiklio pašalusią tešlą ir užtarkuoju ant viršaus. Orkaitėn (apie 180 laipsnių) ir kepu tol, kol parausvėja viršutinis sluoksnis (apie 40 min.)

Jis trapus, tad palaukti, kol jis pravės - verta. Mano džigitai jį su pienu greit realizuoja.

Tinka ir prie kavos puodelio... arba arbatos ;)

Tešlai:
3 tryniai
200g minkšto sviesto
5 kupini šaukštai cukraus
9 kupini šaukštai miltų (apie 250g)
a.š. vanilinio cukraus
a.š.kepimo miltelių
žiupsnelis druskos

3-5 obuoliai

3 baltymai
2 šaukštai cukraus