Kažkurią nekurią dieną vyresnėlis paprašė tėčio paskolinti litą. Pasitikslino tėtis - tikrai tik paskolinti? Taip. Juk bus Kaziuko mugė mokykloj, mama ką nors padarys, aš parduosiu ir atiduosiu tą litą...
Na, kad supranta verslumo principą - sukurk, parduok, turėsi - gerai, bet viena detalė mane suneramino. Toks mažas žodelytis toje argumentuotoje kalboje: mama...
Įtikinimai, jog gal pats daryk - liko atremti: aš moku tik ką iš popieriaus suklijuot, siuvu negrabiai, o tokių nieks nepirks... Visgi teko mąstyti, ką padaryti, kad ir jis dirbtų, ir dar tai skolai užtektų atiduot.
Iš medžiagos iškirpom širdeles, susiuvau, palikdama tarpą, o vidun vyrukas kimšo sintetinę vatą. Po to užsiuvau tarpelį ir pervėrėm storu siūlu, kad būtų už ko pakabinti. Prie to paties siūlo pritvirtinom ir šokoladinuką.
Rezultatas - skola atiduota, mergina pavaišinta gėrimu ir dar parsineštas uždarbis namo :) Velykinė saldi širdelė tiko mugei.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą