2013 m. vasario 23 d., šeštadienis

Maskarponės sūrio tortas

Vienam projektui, kurio pavadinimas Mamukynas, rengiau įrašą. Norėjosi šventiško, minkšto, skanaus. Sukurpiau maskarponės tortą, kuris labai patiko. Esmė - plakta grietinėlė.



Pirmiausiai išbrinkiname želatiną ir jį ištirpiname.

Sausainius smulkiai sutrupinti, sugrūsti, supilti ištirpintą sviestą, išmaišyti. Visą masę tolygiai padengti ant kepimo indo, iškloto kepimo popieriumi, dugno ir kraštų. Kepti apie 15 min. 180-190 laipsnių orkaitėje. Tik tam, kad suliptų sausainiai ir viršutinis sluoksnis vos vos apskrustų.

Kol aušta pagrindas, maskarponę, jogurtą, cukraus pudrą, vanilinį cukrų išmaišome, po to citrinos sultis. Supilame želatiną ir maišome iki vienalytės masės. Kitame inde išplakame grietinėlę ir atsargiai supilame į maskarponę, kuri jau vos vos pradėjusi stingti. Švelniai vėl išmaišome, kad gautųsi vientisa masė. Pilame ant pravėsusio pagrindo, dedame į šaldytuvą. Belieka laukti, kol sustings. Geriausia tokį tortą gaminti iš vakaro.

500 gr maskarponės sūrio
900 gr jogurto
200 gr grietinėlės
150 gr cukraus pudros
1 citrinos sultys
40 gr želatinos
vanilinio cukraus

500 gr sausainių /naudojau "Gaidelis"/
250-300 gr sviesto


2013 m. sausio 13 d., sekmadienis

Keptos stintos


Kasmet laukiu pakvimpant šviežiais agurkais žuvų turguje. Mėgstu šias mažas žuveles - stintas. Mėgsta visi šeimoje. Tad net nesitingi jų nuvalyti ne vieną kilogramą. O ir kepimas - vieni niekai: nuvalytas pagardini druska pagal skonį, apvolioji miltuose ir kelias minutes apkepi iš abiejų pusių. Galima net nedruskinti pačių žuvelių, o druską sumaišyti su miltais. Aišku, galima jas dar pamarinuoti.


2012 m. gruodžio 30 d., sekmadienis

Silkė filipinietiškai, pritaikyta lietuviškam gomuriui ir kišenei

Būtų melas, jei sakyčiau, jog niekada nežiūriu Beatos virtuvės. Ne visas laidas spoksau, dažniau pas Neringą užsuku, bet kai spaudant televizoriaus pultelį pataikau spustelt ten, kur rodo Beatą - pažiūriu. Plius - šmėkštelėjo ekrane Marijonas (lenkiuosi šitam žmogui už dainas, žodžius jose... Kaip ten sakoma - veža :) ).
Pabandžiau Beatos siūlomą silkę filipinietiškai - patiko. Aišku, dariau adaptavusi pagal save.


Silkę supjausčiau smulkiais gabaliukais, žoleles, šakneles - itin smulkiai, pomidoriukus į keturias dalis - viskas krūvon ir baigta.


1 silkės filė
1/2 svogūno galvos
1/2 čili pipiro
apie 4 cm imbiero šaknies
žiupsnis svogūno laiškų /šaldytų/
žiupsnis krapų /šaldytų/
žiupsnis petražolių arba gelsvės /šaldytų/
1 česnako skiltelė
6-8 vynuoginiai pomidorai
druskos, pipirų pagal skonį

2012 m. gruodžio 2 d., sekmadienis

Bumbulinės užuolaidos, arba kalėdiniai sniegučiai ant lango


Kas yra draugų susitikimas? Pokalbiai, pasisėdėjimas prie stalo, pirtis, prieš pirtį, po pirties... Paskutiniu metu man taip neišeina. O gal nenoriu...
Žodžiu, sekmadieniniai mūsų susitikimai šeimomis duoda ne tik atgaivą sielai, bet ir apčiuopiamą rezultatą. Šįkart - bumbulinę užuolaidą, kuri puikiai tinka kalėdinei temai.
Kaip padaryti - paveiksliukuose ir Ilonos aprašyme.



Advento kalendorius iš kojinių

Negaliu nepasidžiaugti Ilonos šių metų Advento kalendoriumi...


2012 m. spalio 31 d., trečiadienis

Švėkšnoje - moliūgų žibintų šviesa

Šįmet, kaip ir kasmet, lankėme kapus. Kiekvienais metais tokiu metu kapuose tvyro savotiška ramybė, sakralumas. Ypač tai gerai jauti, kai oras be lietaus, sausas, su protingu šaltuku, tarsi praskaidrėjęs. Net ilgesys išėjusiesiems pasidaro šviesus...

Gal todėl ir grįžtant namo su šeima užsukome smalsumo vedami į Švėkšną, į moliūgų žibintų šviesa papuoštą dvaro parką, kažkada priklausiusį Oginskiams, vėliau - Pliateriams. Švėkšniškiai surengė akciją „Mes už šviesą“, kad išgarsintų savo miestelį, įrašydami Švėkšnos vardą į Lietuvos rekordų knygą, jog tiek daug žibintų įžiebę vienoje vietoje.

Išgražintų moliūgų daug, keli šimtai: vaizdas gražus, darbeliai šaunūs, mintis - taip pat, nes internetinėje erdvėje perskaičiau, jog "kviečia ne diskusijai apie Helovyno prasmę, o pasidžiaugti žibintų skleidžiama šviesa ir pasivaikščioti po naujai suspindusi Švėkšnos dvaro parką."
Vaikams patiko toks reginys, didysis vis kuo baisesnio išskobto veido ieškojo.

P.s. trikojis, aišku, liko namie, tad viso grožio tikrai nepamatysite iš fotografijų... Viliuosi, jog kitąmet ši akcija bus pakartota :)






P.s. P.s. Šiuo renginiu švėkšniškiai pasiekė Lietuvos rekordą - parke žibėjo beveik 600 moliūgų!

2012 m. spalio 30 d., antradienis

Raganos piršteliai

Kai pirmą kartą Neringos bloge pamačiau tuos mielus pirštukus, vos nuo kėdės nenukritau, nugara šiurpis nuėjo. Bet dabar, kai jau ne kartą teko juos pačiai kepti - miela malonu, sakyčiau - smagu kitus šiurpinti :).

Neringa labai delikačiai, smulkiai, tvarkingai darbuojasi, aprašo ką po ko deda, deja, aš prasta mokinė - visus produktus, išskyrus migdolus, suverčiu į krūvą ir išminkau tešlą. Ją po to valandėlei šaldytuvan, kad sušaltų. Formuodama mažesnius nei mano natur pirštai tešlos pirštelius neimu visos masės iš šaldytuvo, tik tam kartui, nes labai greit sviestas bando keisti konsistenciją (ypač, jei kambario temperatūra aukštoka). Formuodama nesistengiu pirštų padaryti taisyklingų - priešingai, kad liktų narelių imitacija, po to dedu migdolą /beje, neluptą, nes man taip primena lakuotą nagą/ nago vietoj. Dedu jau paguldžiusi pirštą sviestiniu popieriumi išklotoje skardoje. Kepu 190 laipsnių orkaitėj 10-15 min. Atsargiai išimant- trapūs. Kai pravėsta, jog galima paimti į rankas - cukraus pudros ir vandens mišiniu patikimai pritvirtinu migdolą, kuris iškepus nesilaiko, tik suformuoja sau idealią vietą. Tad dar vienas niuansas - išimant reikia stengtis nesumaišyti, kurio piršto kuris nagas :).


230 g sviesto
3/4 stiklinės cukraus pudros
1 kiaušinis
1,5 stiklinės kvietinių miltų
1 stiklinė kukurūzų miltų /esu bandžiusi ir vietoj jų atitinkamą kiekį kvietinių - valgoma/
1 a. šaukštelio kepimo miltelių
kelių lašų migdolų kvapų
1/2 a. š. druskos
apie 1/2 stiklinės migdolų