Neištvėrė mano moliūgas reinkarnavimosi į rudeninį šviestuvą, matyt, gerokai įdaužtas pasitaikė - suminkštėjo vienoj vietoj. Neliko nieko kito daryti - naikinti įprastu būdu - maistui. Ilona patarė moliūgų sriubą virti. Neišdidi - pamėginau Jos siūlytą receptą. Tik nebūčiau aš, jei viską pagal receptą... Prieš viską sumetant virt - svogūnus visgi apkepiau. Ant viršaus dar ir kepintų saulėgrąžų žiupsnį užkračiau.
Receptas po paryškintais žodžiais :)
Rodomi pranešimai su žymėmis Sriubos. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Sriubos. Rodyti visus pranešimus
2012 m. spalio 30 d., antradienis
2012 m. sausio 6 d., penktadienis
Bulvienė, arba vakarienė, verta "grieko"

Viriau vakarienei karališką patiekalą - bulvienę! Ir visai nesijuokiu, nes sriuba labai gardi, kvapni, pigi, greitai paruošiama, tokia visa žemaitiška! Nusižiūrėjau visai ne iš žemaitės, o Neringos blogo. Tiesa, galvos neguldau, nes nežinau, iš kokio krašto nuostabi virėjėlė-kepėjėlė kilusi. Faktas, kad dabar ne Lietuvoje, todėl taip ir sakau :).
Kad turėčiau sultinį, kuriame galėčiau virti sriubą - užkaičiau vištos ketvirtį (tikrai rasiu kur virtą mėsytę panaudoti...). Kol jis virė, pakepinau svogūną, šoninę svieste. Turėjau pagalbininką, kuris bulveles nuskuto, tad bereikėjo tik kubeliais supjaustyti. Sumečiau jas apvirti nedideliame kiekyje pasūdyto vandens, kaip recepto autorė ir rašė. Labai norėjosi atskiro puodo nebekaist, o tiesiai sultinin sumest, bet, šįkart laikiausi nuorodų :). Kol jos apvirė - pabaigiau "bendrauti" su keptuvėje esančiu turiniu: sudėjau miltus, paskrudinau, po to sultinio stiklinę įpyliau. Kai bulvės apvirė, kiek joms reikia (8-10 min.), į jas suverčiau keptuvės skanėstus, supyliau sultinį, grietinėlę, sudėjau čiobrelius ir pipirus. Druskos jau nebereikėjo dėti, nes jos jau buvo sultinyje (gi viriau mėsytę, kuri kitaip be skonio būtų). Tiesa, tiek, kiek nurodyta originaliame recepte čiobrelių ir pipirų - nedėjau. Truputį pamažinau. Ir baigiau virti :)
P.s. atsiprašau už tokį pavargusį vaizdą, bet dieninio fotografavimo ši sriubytė nebeišlaukė...
8 vidutinio dydžio bulvių
1,5 l vištienos sultinio
200 ml 30 % greitinėlės
4 šaukštai sviesto
1 didelio svogūno
150 – 200 g liesos parūkytos šoninės
0,5 šaukšto džiovinto čiobrelio
0,5 a. šaukštelio šviežiai maltų pipirų
druskos pagal skonį
2 šaukštai miltų (aš dėjau kupinus ir nesigailėjau dėl to :) )
2011 m. lapkričio 5 d., šeštadienis
Barščiai, arba apie tai, jei tada būčiau radus...
Cha, juokinga - barščiai! Lyg kas jų nemokėtų virti! Sudedi katilan mėsą (man skaniausiai šonkauliukai), vandens tiek, kiek sriubos norisi. Palauki, kol užvirs - nugraibai putas, pagardini druska, įdedi svogūno galvą (nepjaustau, visą dedu, nes mėsai išvirus išgriebiu), kelis lauro lapus, pipirų. Palauki, kol mėsa išverda (su šakute bakstelėjus ji minkšta būna :) ), sudedi keletą kubeliais pjaustytų bulvių (jei noras yra - tarkuotos morkytės), vėl palauki, kol atverda, sudedi marinuotus burokėlius ir dar apie 20 min. paverdi. Na, mėgstu, kad bulvės būtų patižę, burokėliai gerai išvirę. Paprasta kaip du kart du! Virusiam, bet ne pirmą kartą gavusiam paliepimą - išvirk barščius!
Pamenu, kai mama išskubėdama kažko kažkur kažkokiais reikalais paprašė išvirti juos, nes tėtis grįšiąs pietų, o ji negalinti neišeiti. Nepamenu, kurios klasės knygas tada graužiau, bet tikrai ne pačių vyriausių. Mama pasakė, bet greit! Bandyk nebandęs įsiminti... Šokas prie puodo buvo nemažas: ką dabar dėt? ar jau dabar? kaip tėtis valgys tokį mano marmalą?! Dabar juokas ima, bet tada...
Turiu pasidžiaugti, jog mano žmogus MOKA virti barščius. Jau be užrašų ar pamokymų! Ir jau tikrai ne vieną burokėlių sriubą išvirė :) . Teko praeitais metais išmokti. Man darban, o jis su mažuoju namie pasiliko. Reikia sriubos: parašiau, surašiau ant popierėlio, bet ne vieno skambučio sulaukiau iki rezultato :).
Visai gardūs barščiai buvo. Gal todėl, kad pačiai nereikėjo virti.. sąlygiškai :) .

Beje, nors ir ne sultinys, bet man skanu prie burokėlių sriubos ir kokį skrebutį su sūriu sugraužt. Ir vietoj grietinės - tepamo varškės sūrelio šaukštą įdrėbt. Aišku, nepamirštu krapų - šviežūs ar šaldyti - visokie tinka.
Apie 0,5 kg šonkauliukų
3-4 bulvės
0,5 l burokėlių marinuotų
svogūnas, lauro lapai keli
pipirai, druska (pagal skonį)
galim ir morką tarkuotą įdėti
/jei burokėliuose trūksta rūgštumo - įspaudžiu citrinos sulčių baigiant virt, kad bulvės nesukietėtų/
Grietinės arba tepamo varškės sūrelio
krapų
Prancūziškas batonas
lydytas tarkuotas sūris
(supjaustyti batoną, apkepti iš abiejų pusių ir baigiant apkept - sūrio užberti.)
Pamenu, kai mama išskubėdama kažko kažkur kažkokiais reikalais paprašė išvirti juos, nes tėtis grįšiąs pietų, o ji negalinti neišeiti. Nepamenu, kurios klasės knygas tada graužiau, bet tikrai ne pačių vyriausių. Mama pasakė, bet greit! Bandyk nebandęs įsiminti... Šokas prie puodo buvo nemažas: ką dabar dėt? ar jau dabar? kaip tėtis valgys tokį mano marmalą?! Dabar juokas ima, bet tada...
Turiu pasidžiaugti, jog mano žmogus MOKA virti barščius. Jau be užrašų ar pamokymų! Ir jau tikrai ne vieną burokėlių sriubą išvirė :) . Teko praeitais metais išmokti. Man darban, o jis su mažuoju namie pasiliko. Reikia sriubos: parašiau, surašiau ant popierėlio, bet ne vieno skambučio sulaukiau iki rezultato :).
Visai gardūs barščiai buvo. Gal todėl, kad pačiai nereikėjo virti.. sąlygiškai :) .

Beje, nors ir ne sultinys, bet man skanu prie burokėlių sriubos ir kokį skrebutį su sūriu sugraužt. Ir vietoj grietinės - tepamo varškės sūrelio šaukštą įdrėbt. Aišku, nepamirštu krapų - šviežūs ar šaldyti - visokie tinka.
Apie 0,5 kg šonkauliukų
3-4 bulvės
0,5 l burokėlių marinuotų
svogūnas, lauro lapai keli
pipirai, druska (pagal skonį)
galim ir morką tarkuotą įdėti
/jei burokėliuose trūksta rūgštumo - įspaudžiu citrinos sulčių baigiant virt, kad bulvės nesukietėtų/
Grietinės arba tepamo varškės sūrelio
krapų
Prancūziškas batonas
lydytas tarkuotas sūris
(supjaustyti batoną, apkepti iš abiejų pusių ir baigiant apkept - sūrio užberti.)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
