Gėlytė Vaivai, arba kaip vaikinas gali padaryti dovaną mergaitei, jos praėjusio gimtadienio proga.

Šiandien buvom pakviesti sekmadieniniam pyragui pas Iloną. Juokas juokais, bet Jai laikas keisti vardą. Mano dičkis ne sykį yra "patikslinęs": "-Mama, kokia Ilona, tai teta Eitnė!" Negi ginčysies, juolab, kad pati ne kartą esu Eitne pavadinusi. Būna gi, kad žmonėms pravardės ar "nic'ai" prilimpa.
Taigi... buvom pakviesti skanaus pyrago. Ruošdamasi prisiminiau, kad Ilonos-Eitnės vidurinioji neseniai gimtadienį atšventė. Pasakiau savo dičkiui džigitui - o ką aš padovanosiu? Teko kibti į darbą, nes aš esu truputį nusistačiusi prieš parduotuvines dovanas vaikams (aišku, būna situacijos, kurios verčia pirkti, nes taip nutarta - niekur nedingsi). Priežastis paprasta - neužsidirbi pinigėlių, vadinasi, reikia savo rankom ką padaryti: nupiešti, sulipdyti, sukonstruoti... Žodžiu, bernyti, pats mąstyk, aš padėsiu.
Sumąstėm, kad reikia gėlių. O kaip tik ant palangės - gražios gėlytės daigeliai jau įsišakniję. Griebėm vazonėlį, į apačią įdėjom drenažą - vyno butelio pjaustytą kamštį, įpylėm žemės, pasodinom daigelius. Paviršių papuošėm vėl to paties kamščio "riekutėmis". Vazonėlį apvyniojom popieriumi ir šį sutvirtinome margaspalviais siūlais.



Tikimės, kad ji pas Vaivutę augs didelė ir graži :) .