Švėkšnoje - moliūgų žibintų šviesa

Šįmet, kaip ir kasmet, lankėme kapus. Kiekvienais metais tokiu metu kapuose tvyro savotiška ramybė, sakralumas. Ypač tai gerai jauti, kai oras be lietaus, sausas, su protingu šaltuku, tarsi praskaidrėjęs. Net ilgesys išėjusiesiems pasidaro šviesus...

Gal todėl ir grįžtant namo su šeima užsukome smalsumo vedami į Švėkšną, į moliūgų žibintų šviesa papuoštą dvaro parką, kažkada priklausiusį Oginskiams, vėliau - Pliateriams. Švėkšniškiai surengė akciją „Mes už šviesą“, kad išgarsintų savo miestelį, įrašydami Švėkšnos vardą į Lietuvos rekordų knygą, jog tiek daug žibintų įžiebę vienoje vietoje.

Išgražintų moliūgų daug, keli šimtai: vaizdas gražus, darbeliai šaunūs, mintis - taip pat, nes internetinėje erdvėje perskaičiau, jog "kviečia ne diskusijai apie Helovyno prasmę, o pasidžiaugti žibintų skleidžiama šviesa ir pasivaikščioti po naujai suspindusi Švėkšnos dvaro parką."
Vaikams patiko toks reginys, didysis vis kuo baisesnio išskobto veido ieškojo.

P.s. trikojis, aišku, liko namie, tad viso grožio tikrai nepamatysite iš fotografijų... Viliuosi, jog kitąmet ši akcija bus pakartota :)

P.s. P.s. Šiuo renginiu švėkšniškiai pasiekė Lietuvos rekordą - parke žibėjo beveik 600 moliūgų!

Raganos piršteliai

Kai pirmą kartą Neringos bloge pamačiau tuos mielus pirštukus, vos nuo kėdės nenukritau, nugara šiurpis nuėjo. Bet dabar, kai jau ne kartą teko juos pačiai kepti - miela malonu, sakyčiau - smagu kitus šiurpinti :).

Neringa labai delikačiai, smulkiai, tvarkingai darbuojasi, aprašo ką po ko deda, deja, aš prasta mokinė - visus produktus, išskyrus migdolus, suverčiu į krūvą ir išminkau tešlą. Ją po to valandėlei šaldytuvan, kad sušaltų. Formuodama mažesnius nei mano natur pirštai tešlos pirštelius neimu visos masės iš šaldytuvo, tik tam kartui, nes labai greit sviestas bando keisti konsistenciją (ypač, jei kambario temperatūra aukštoka). Formuodama nesistengiu pirštų padaryti taisyklingų - priešingai, kad liktų narelių imitacija, po to dedu migdolą /beje, neluptą, nes man taip primena lakuotą nagą/ nago vietoj. Dedu jau paguldžiusi pirštą sviestiniu popieriumi išklotoje skardoje. Kepu 190 laipsnių orkaitėj 10-15 min. Atsargiai išimant- trapūs. Kai pravėsta, jog galima paimti į rankas - cukraus pudros ir vandens mišiniu patikimai pritvirtinu migdolą, kuris iškepus nesilaiko, tik suformuoja sau idealią vietą. Tad dar vienas niuansas - išimant reikia stengtis nesumaišyti, kurio piršto kuris nagas :).

230 g sviesto
3/4 stiklinės cukraus pudros
1 kiaušinis
1,5 stiklinės kvietinių miltų
1 stiklinė kukurūzų miltų /esu bandžiusi ir vietoj jų atitinkamą kiekį kvietinių - valgoma/
1 a. šaukštelio kepimo miltelių
kelių lašų migdolų kvapų
1/2 a. š. druskos
apie 1/2 stiklinės migdolų