2012 m. kovo 27 d., antradienis

Stintos



Išties, tai šiomis stintomis mėgavomės daug seniau, tik niekaip neprisiruošiau įkelti tinklaraštin. Tradicinis perfrazuotas sakinukas apie laiką - tinkamas pasiteisinimas. Tik šįkart galiu rezultatą parodyti, kodėl šiek tiek tų minučių trūkumas atsirado... Paroda .



Taigi... Šviežiais agurkais kvepiančias stintas išvalome (stengiamės tik pūslių nesusprogdinti, ypač norintiems išsaugoti ikrus), padruskiname ir palaikę kokį gerą pusvalandį vėsiai - kepame apvolioję miltuose. Po kelias minutes kiekvieną šoną. Aišku, galima iškart valgyti tik keptas stintas, beje, ką ir padarė mano vyrija, bet aš užsinorėjau marinuotų. Seniai norėjau, tik vis neprisiruošiau...

Į užvirusį vandenį įdėjau lauro lapelių, pipirų, gvazdikėlių, druskos ir cukraus. Tada į tą patį indą sukračiau pjaustytas morkas ir svogūnus. Paviriau tol, kol morkos truputį suminkštėjo, bet liko kietokos, gruzdžios. Pabaigoje įpyliau vyno acto. Visko dėjau iš akies, vis paragaudama, kad marinatas gautųsi "stiprus": rūgščiai saldus. Atvėsinau skystį ir, sudėjusi stintas stiklainin, užpyliau marinatu. Skanaus. Tiesa, įspėjimas - marinuotose žuvelėse labiau 'jaučiasi' kaulai ;)



Stintos (apie 700gr)
druska
miltai
aliejus kepimui


Vanduo
pipirai, gvazdikėliai, lauro lapai
cukrus
druska
vyno actas
2 svogūnai
1 morka

2012 m. kovo 20 d., antradienis

Aštri vištiena su morkom ir žirneliais



Vištieną supjaustyti smulkiais gabaliukais, pagardinti druska, pipirais, aitriosios ir saldžiosios paprikos milteliais. Susmulkintus svogūnus ir česnaką truputį apkepti aliejuje, sudėti mėsą ir kepti, kol apskrus. Besibaigiant kepimo procesui sukratyti tarkuotas morkas, dar po kelių akimirkų - šaldytus žirnelius. Kas mėgsta sūriau, šiame etape jos dar daugiau įberti. Patroškinti apie 5-7 minutes ir visą šį turinį sukratyti ant virtų ryžių.



Apie 500 gr vištienos filė
1 svogūnas
3 skiltelės česnako
2 morkos
pakelis šaldytų žirnelių (nedidelis)
1/2 šaukštelio aitriosios ir 1/2 šaukštelis saldžiosios paprikos miltelių
druskos ir pipirų pagal skonį (aš dėjau pipirų nemažai, kad tikrai kąstų į liežuvį)
alyvuogių aliejaus kepimui

Garnyrui - virti ryžiai

p.s. kam per aštru, galima šildytos grietinėlės užsipilti.

2012 m. kovo 13 d., antradienis

Įdarytos paprikos


Kas traukė mane už liežuvio, kad paprašyčiau vyro, jog parneštų 7 paprikas - nežinau. Matyt, galvojau apie vieną, o pritaikiau kalbos sraute užsakymui, ką parnešti iš parduotuvės. Kai jau pamačiau užsakymo rezultatą, nieko kito neliko, kaip mąstyti apie realizaciją. Nors dalies kiekio.
Nupjoviau paprikų viršus, sėklas iškračiau. Žodžiu, pasiruošiau "dubenėlius".
Užkaičiau virti ryžius, vištieną supjausčiau smulkiais gabaliukais. Mėsą paskaninau druska, pipirais, džiovintais bazilikais, česnaku. Truputį apkepiau aliejuje ir sukračiau į jau apvirusius ryžius (neviriau iki galo, kad nesutižtų). Dar į masę įdėjau šaldyto baziliko, petražolių, krapų bei kelis šaukštus majonezo. Šia masę dėjau į išskuobtas paprikas. Visas įdarytas daržoves sudėjau į puodą su dangčiu (naudoju ketaus), truputį vandens, kad neprikeptų prie dugno paprikos ir orkaitėn. Man jos kepė apie 45 min. Bet viskas priklauso nuo paprikų dydžio, svarbu, kad būtų minkštos, bet nesuirę.

5 paprikos (mano buvo didelės)
400 gr vištienos filė
apie 200 gr ryžių (apvirtų)
2 šaukštai majonezo
šaldytų petražolių, krapų, baziliko
džiovinto baziliko
2 skiltelės česnako
druskos, pipirų
alyvuogių aliejaus (vištienos apkepimui)

Aš dar kokių daržovių į įdarą būčiau dėjus, pvz., pomidorų, bet gaminimo procesą stebėjęs būsimasis valgytojas užprotestavo - noriu tik ryžių su mėsa :).

2012 m. kovo 10 d., šeštadienis

Pirmasis skiepas, arba galėjo būti apsnūdęs.



Man negalima laikyti katinų! Tikrai tikrai :). Mano per silpni nervai, jog iškentėčiau nepadavus didesnio kąsnio, kai didelės plačios akys taip gražiai žiūri.. ir dar tas miau... Žodžiu, pirmą kartą pabuvojus pas veterinarą, susitikus su Amio sese, diagnozė aiški - šiek tiek turime talijos problemų :). Ėch, teks kąsniukus retinti, kantrybę savo ugdyti, kad įgimta kornišo gracija tikra gracija būtų.
Taigi suėjus trims mėnesiams ir prieš 10 dienų suvartojus tabletę nuo kirminų, nuvažiavome pirmą kartą skiepytis. Nuo pasiutligės bakstelėjo ir dar kaži kokių antivirusų gavom.
Pati kelionė pas veterinarą praėjo puikiai, nors pirmą kartą savo kelioniniame namuke keliavo. Beje, pats įlindo, pats išlindo iš jo. Važiuojant nekniaukė, stebėjo aplinką.
"Adatinė" procedūra taip pat greit praėjo, tik palaikyti teko už galvos ir viso kūnelio, kol kaklan injekcija buvo daroma. Mažas tai mažas katinukas, bet jėgos ištrūkti iš nepajudinamos pozicijos - nemažai! Dėl skiepo poveikio buvome įspėti, jog negalima 10 dienų maudytis, turime vengti kitų, svetimų gyvūnų, saugotis peršalimų ir t.t., nes imunitetas susilpnėjęs. Ir dar - skiepo dieną gali būti apsnūdęs, vangus. Cha, gali, bet nebuvo. Tik ne mūsų Amutis. Pasiutimas grįžus namo liejosi taip pat, kaip kiekvieną dieną: kojos, žaislai, kampai, slėpynės, akvariumo gyventojai, žiurkėnas, palangės, spintos...





Nors skiepijosi su savo sese, nes buvom paskyrę pasimatymą tai atlikti kartu, deja, giminystės ryšiai per mėnesį pamiršti. Susitiko kaip du svetimi katinukai: Amio smalsumas, kokia čia graži balta katytė, buvo įvertintas šnypštimu ir naguotos kojos pakėlimu, dėl ko ir pats Amis nagus parodė. Gerai, kad tik abu parodė, o ne darban paleido...



Žodžiu, kad ir kaip gražiai vadoje sutarė, praėjus mėnesiui draugiškumas ir bendravimas buvo pamiršti. Matyt, gamtos taip sutverta neatsitiktinai.. kad ilgesys nekamuotų, nejaustų artimųjų trūkumo... Sakyčiau, tobula. Tik štai, su katinų šeimininkais visai kitaip, negabūs jie taip ir to pamiršti.

2012 m. kovo 9 d., penktadienis

Kaziukui paprašius, kaziukiškai šokoladinės širdelės...


Kažkurią nekurią dieną vyresnėlis paprašė tėčio paskolinti litą. Pasitikslino tėtis - tikrai tik paskolinti? Taip. Juk bus Kaziuko mugė mokykloj, mama ką nors padarys, aš parduosiu ir atiduosiu tą litą...
Na, kad supranta verslumo principą - sukurk, parduok, turėsi - gerai, bet viena detalė mane suneramino. Toks mažas žodelytis toje argumentuotoje kalboje: mama...
Įtikinimai, jog gal pats daryk - liko atremti: aš moku tik ką iš popieriaus suklijuot, siuvu negrabiai, o tokių nieks nepirks... Visgi teko mąstyti, ką padaryti, kad ir jis dirbtų, ir dar tai skolai užtektų atiduot.
Iš medžiagos iškirpom širdeles, susiuvau, palikdama tarpą, o vidun vyrukas kimšo sintetinę vatą. Po to užsiuvau tarpelį ir pervėrėm storu siūlu, kad būtų už ko pakabinti. Prie to paties siūlo pritvirtinom ir šokoladinuką.



Rezultatas - skola atiduota, mergina pavaišinta gėrimu ir dar parsineštas uždarbis namo :) Velykinė saldi širdelė tiko mugei.

2012 m. kovo 3 d., šeštadienis

Maskarponės sūrio ir jogurto tortas



Aišku, koks čia tortas - nei kelių aukštų, nei kremo jūros nėra, kad būtų galima didžiausiam smaližiui išdidžiai pareikšti: kremą nuo visų! Bet pusryčiams prie kavos, kai nereikia niekur skubėti, gali gurkšnoti rudąjį gėrį ramiai, toks maskarponinis nesaldus, sakyčiau, tortas - neblogas reikalas. Gaminu iš vakaro, tad vaikams savotiškas vakarinis užsėmimas gaunasi - susmulkinti sausainius (esu bandžius iš įvairių rūšių - tinka alebetkokie). Jei trūkumas vaikų ar vaikams noro - sausainius sukratau į kombainą su peiliais, keli gergždžiantys apsisukimai ir sausainiai paruošti. Ant jų supilu ištirpdytą sviestą ir išmaišau. Tolygiai sausainius paskirstau ant formos dugno, patrombuoju ranka, kad suliptų. Maskarponės sūrį, jogurtą, cukrų išmaišau iki vientisos masės, supilu citrinos sultis ir pačioje pabaigoje - ištirpintą želatiną. Visą šį gėrį ant išklotų sausainių ir šalton vieton, kad sustingtų. Šįkart supylusi maskarponės masę dar mėlynių uogienės "įleistukus" padariau: po šaukštelį įvairiose vietose šliūkštelėjau prieš nešant stingti, nes jogurtas mėlynių skonio buvo.




300 gr sausainių
100 gr sviesto
250 gr maskarponės sūrio
1 l jogurto
4 š. cukraus (galima daugiau, net dvigubai, jei norisi saldžiai)
0,5 citrinos sulčių (0,5 a.š. citrinos rūgštelės)
8 a.š. želatinos