Išties, tai šiomis stintomis mėgavomės daug seniau, tik niekaip neprisiruošiau įkelti tinklaraštin. Tradicinis perfrazuotas sakinukas apie laiką - tinkamas pasiteisinimas. Tik šįkart galiu rezultatą parodyti, kodėl šiek tiek tų minučių trūkumas atsirado... Paroda .
Taigi... Šviežiais agurkais kvepiančias stintas išvalome (stengiamės tik pūslių nesusprogdinti, ypač norintiems išsaugoti ikrus), padruskiname ir palaikę kokį gerą pusvalandį vėsiai - kepame apvolioję miltuose. Po kelias minutes kiekvieną šoną. Aišku, galima iškart valgyti tik keptas stintas, beje, ką ir padarė mano vyrija, bet aš užsinorėjau marinuotų. Seniai norėjau, tik vis neprisiruošiau...
Į užvirusį vandenį įdėjau lauro lapelių, pipirų, gvazdikėlių, druskos ir cukraus. Tada į tą patį indą sukračiau pjaustytas morkas ir svogūnus. Paviriau tol, kol morkos truputį suminkštėjo, bet liko kietokos, gruzdžios. Pabaigoje įpyliau vyno acto. Visko dėjau iš akies, vis paragaudama, kad marinatas gautųsi "stiprus": rūgščiai saldus. Atvėsinau skystį ir, sudėjusi stintas stiklainin, užpyliau marinatu. Skanaus. Tiesa, įspėjimas - marinuotose žuvelėse labiau 'jaučiasi' kaulai ;)
Stintos (apie 700gr)
druska
miltai
aliejus kepimui
Vanduo
pipirai, gvazdikėliai, lauro lapai
cukrus
druska
vyno actas
2 svogūnai
1 morka
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą