Adventas - laukimas. Man tai kažkoks beprotiškas bėgimas. Laukti pavasario pradėjau jau ne vien todėl, kad šviesiau ir šilčiau, bet ir todėl, kad nebus masinės psichozės dėl dovanų, renginių su kiniškais blizgučiais, metų rezultatų aptarimų (kaip tarybiniais laikais... ) Norėjau rašyti, kad penkmečio lenktyniavimo nebėr, bet susimąsčiau... Ar tikrai? Ar penkiems, ar vieneriems - vis reikia KAŽKO...
Kaip bebūtų, valgyti kartais reikia. Keista, ar ne? :)
Ryžius užkaičiau, kad išvirtų. Susipjausčiau smulkiai svogūną, papriką, aštrųjį pipiriuką - pakepinau keptuvėje su šlakeliu aliejaus. Kai svogūnas pasidarė skaidrus, sumečiau smulkiai pjaustytą vištieną, kad iškeptų. Pagardinau pipirais, druska. Visą keptuvės turinį sukrėčiau puodan, kur laukė nusunkti išvirę ryžiai. Viską gerai išmaišiau, įbėriau džiovintų žolelių, kario truputį, dėl spalvos, ir ant silpnos ugnies truputį patroškinau. Truputį - reiškia truputį, nes daugiau nebuvo laiko. :) Negaliu to viralo pavadinti plovu, nes jis labai toli nuo jo. Bet kaip troškinukas - tinkamas skrandį apgauti, juolab, kad labai greit pasigamina - kol ryžiai išverda (15-20 min.)
1,5 vištienos krūtinėlės filė
1 svogūnas
1 paprika
200 gr ryžių (dėjau plikytus)
1 aštrus pipiriukas (3 cm)
džiovintos žolelės, pipirai, druska
aliejus (kepti daržovėms ir vištienai)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą