Puslapiai

2012 m. kovo 10 d., šeštadienis

Pirmasis skiepas, arba galėjo būti apsnūdęs.



Man negalima laikyti katinų! Tikrai tikrai :). Mano per silpni nervai, jog iškentėčiau nepadavus didesnio kąsnio, kai didelės plačios akys taip gražiai žiūri.. ir dar tas miau... Žodžiu, pirmą kartą pabuvojus pas veterinarą, susitikus su Amio sese, diagnozė aiški - šiek tiek turime talijos problemų :). Ėch, teks kąsniukus retinti, kantrybę savo ugdyti, kad įgimta kornišo gracija tikra gracija būtų.
Taigi suėjus trims mėnesiams ir prieš 10 dienų suvartojus tabletę nuo kirminų, nuvažiavome pirmą kartą skiepytis. Nuo pasiutligės bakstelėjo ir dar kaži kokių antivirusų gavom.
Pati kelionė pas veterinarą praėjo puikiai, nors pirmą kartą savo kelioniniame namuke keliavo. Beje, pats įlindo, pats išlindo iš jo. Važiuojant nekniaukė, stebėjo aplinką.
"Adatinė" procedūra taip pat greit praėjo, tik palaikyti teko už galvos ir viso kūnelio, kol kaklan injekcija buvo daroma. Mažas tai mažas katinukas, bet jėgos ištrūkti iš nepajudinamos pozicijos - nemažai! Dėl skiepo poveikio buvome įspėti, jog negalima 10 dienų maudytis, turime vengti kitų, svetimų gyvūnų, saugotis peršalimų ir t.t., nes imunitetas susilpnėjęs. Ir dar - skiepo dieną gali būti apsnūdęs, vangus. Cha, gali, bet nebuvo. Tik ne mūsų Amutis. Pasiutimas grįžus namo liejosi taip pat, kaip kiekvieną dieną: kojos, žaislai, kampai, slėpynės, akvariumo gyventojai, žiurkėnas, palangės, spintos...





Nors skiepijosi su savo sese, nes buvom paskyrę pasimatymą tai atlikti kartu, deja, giminystės ryšiai per mėnesį pamiršti. Susitiko kaip du svetimi katinukai: Amio smalsumas, kokia čia graži balta katytė, buvo įvertintas šnypštimu ir naguotos kojos pakėlimu, dėl ko ir pats Amis nagus parodė. Gerai, kad tik abu parodė, o ne darban paleido...



Žodžiu, kad ir kaip gražiai vadoje sutarė, praėjus mėnesiui draugiškumas ir bendravimas buvo pamiršti. Matyt, gamtos taip sutverta neatsitiktinai.. kad ilgesys nekamuotų, nejaustų artimųjų trūkumo... Sakyčiau, tobula. Tik štai, su katinų šeimininkais visai kitaip, negabūs jie taip ir to pamiršti.

8 komentarai:

  1. Taip miela skaityti, kai sužinai, kad ne vien mūsiškis katinas toks pasiutęs :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nerealiai mieli, ateina, prisiglaudžia, pašaukia kad valgyt nieks neįdedą, kartais ir susipykstam, bet visvien vakare susitaikom ir draugiškai einam miegot :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. O lėkštes mėgsta "plauti"? Na, netyčia likusį kąsnelį pasisavinti? Ar tik mūsiškis žmogiškojo maisto fanas? :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Lėkščių neplauna, bet kasnelį mėgsta pasisavinti :) kiekvieną rytą kokio skanėsto prašo :) O pavalgyti mėgsta ir yra gan storuliukas ;)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Mus mamos šeimininkai įspėjo dėl nutukimo, tai dabar bandom "liesintis": tik tris kartus ėdimo metas. Beje, kiek laiko Jūsų šelmiui/ei?

    AtsakytiPanaikinti
  6. Mūsų šelmiui Gipsui jau 1,5 metų.
    P.S. kad "neteršti eterio" parašykit savo emailą, galėsim daugiau pabendrauti :)

    AtsakytiPanaikinti