Jūros šventė, arba Stebuklų šalis Memelyje /trumpai/

Daug žmonių, daug kioskelių, sodri šašlykų ir mobilių mėlynai baltų dėžučių bei "pypkių" kvapų maišalynė, daug alaus, daug išsigandusių vaikų, kurie nebežino, ar čia jų tėvai, ar kažkokie ufonautai, kurių akys didelės, kalba nesuprantama, daug... Žodžiu, visko daug, ypač tose vietose, kur už įėjimą, praėjimą nereikia mokėti. Žinoma, tikrai yra šviesių veidų, kurie Jūros šventėje ieško grožio, meno apraiškų, bet, kaip sakoma, šaukštas deguto medaus statinę sugadina, o kai tų šaukštų ne vienas... Ėch, nepaisydami to deguto, visgi išsiruošėme "pasijūrinti" nors kelias valandas, tiksliau - aplankyti Stebuklų šalį, kuri Memelio uostan atkeliauja jau ne pirmus metus. Gaila, kad šįmet šeštadieninio vakaro pasirodymai labai vėlavo, tad tai, ką norėjome pamatyti, nepamatėme, nes vaikų dėmesys ne begalinis. Aišku, smagu buvo stebėti ir artistą su vienračiu, ir du žonglierius, ir oro gimnastus, bet nepunktualumas - ne solidumo ženklas, kuris priverčia koreguoja kitų laiką. Na, ką padarysi, buvo kaip buvo, gal kitą sykį bus kitaip :)