Trys karaliai

Sausio 6 dieną - Trys karaliai. Diena, kada "oficialiai" baigiasi šv. Kalėdų ir Naujųjų metų karštinė. Baigiasi tarpukalėdis.

Trys karaliai - saulėgrįžos šventė, nes diena pailgėjusi jau per gaidžio žingsnį.

Kaip dažnoje mūsų katalikiškoje šventėje, rituale, jei galima taip pavadinti, yra išlikusių pagoniškų liekanų, taip ir šioje šventėje susiduria šie du pasauliai: krikščioniškasis ir pagoniškasis. Įdomu vien tai, kad išminčiai karaliai tampa pirmieji Kristaus skelbėjai tarp pagonių.

Pats pavadinimas atkeliavo su krikščionybe, nes tądien pasveikinti gimusio Kristaus Jeruzalėn atvyksta Trys karaliai - Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Pagal šv. Matą: „Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“ (Mt 2, 1–2). Radę gimusį kūdikėlį Jėzų su jo motina Marija, atidavė jiems dovanas: auksą - Jėzui kaip karaliui, smilkalus - kaip Dievui, mirą - kaip mirtingam žmogui.

O štai išraižytame medyje runiškais ženklais senoviniame kalendoriuje šią saulėgrįžos šventę simbolizuoja apverstas midaus ragas. Tądien saulei leidžiantis namų šeimininkas ant trobos ir ūkinių pastatų durų, langinių, net viršulangių šventinta kreida ar angliuku brėždavo tris kryželius arba karalių Kasparo, Merkelio ir Baltazaro vardų pirmąsias raides – K+M+B+ (ir čia jokie pliusai, o kryžiukai!). Ne bet kam, o kad apsisaugotų nuo piktųjų dvasių. Dar sakydavo: "krikštus deda" Tada įėjęs į trobą berdavo ant šeimynos saują virtų žirnių, sumaišytų su javais. Tikėta, kad tam, kuriam daugiau klius, darbai tais metais geriau seksis.
Per Kalėdas ir Tris karalius lietuviai garbindavo jovarą. Tai - gyvybės arba pasaulio medis. Jievaras - nuo žodžio "jievas" (rugys, kvietys ir pan.) ir "varas" (dinamiškoji auginimo jėga). Tad nenuostabu, kad šeiminykščiai buvo apiberiami javais.

Vienas smagiausių šios šventės papročių - tai "trijų karalių" vaikščiojimas pakiemiais, visus sutinkant giesmėmis ir vaišinant bei renkant dovanas. "Trijų karalių" apsilankymo sodybose tikslas - pasveikinti šeimininkus su atėjusiais Naujais metais, palinkėti gėrio. Juolab, kad tai paskutinė pašventinto laiko diena - palinkėjimai pildosi. Bet tam, kad jie pildytųsi, šeimininkai privalo ne tik išklausyti kalėdinės giesmelės, sveikinančios gimusį Kūdikėlį, bet ir humoristinius kupletus, kuriais persirengėliai primindavo apie laukiamas dovanas.
Alema, alema, alemarys.
Gaspadorius por duris.
Gaspadinė pro kitas
Kas gi mums kalėdą duos?
Kai kur "karaliai" dar ant kiekvieno kaktos nubrėždavo po kryželį.
Po to šeimininkai įduodavo svečiams dovanų: lašinių, sūrio, o jeigu labai patikdavo, šeimininkė ištraukdavo iš krosnies ir puodą su dešromis, įpildavo alaus. Merginos dovanodavo rankšluostį ar pirštines, kartais pinigų. Tuo pačiu "karaliai" ir patinkančias merginas nusižiūrėdavo.

Persirengėliai dažnai puošdavosi aukštomis blizgančiomis karūnomis, apsisiausdavo baltomis skraistėmis. Kartais jų palydoje žengdavo "velnias" su pagaliu, "giltinė" su dalgiu ir svarstyklėmis geriems ir blogiems darbas sverti. "Karalius" lydėdavo pora vyrų. Vienas jų nešdavo aukštai iškeltą "žvaigždę" - išskobtame buroke uždegtą žvakę arba popierinę blizgančią. Antrasis turėdavo pintinę surinktoms dovanoms.

Šios šventės nuotaikos ir temos vis dar kalėdinės: apmąstymai, garbė, dovana. Apmąstymai apie pagrindinius tris dalykus: gyvenimas gražus ir įdomus, yra džiaugsmas, kuriame neretai nuskamba ir liūdesio gaidelės bei tai, jog tikėjimo žvaigždė turi per amžius spindėti. Tikėjimo viskuo, kas gera.

Šaltiniai: čia, čia ir knyga "Švenčių scenarijai mokykloms".-P.,2002 m.

P.s. tai ir kalėdinių puošmenų poilsio, kuris truks iki kitų šv. Kalėdų, pradžia.