Rašytojai tomus prirašė, mokslininkai studijas, bet taip niekas ir neišvedė konkrečios meilės formulės. Ir svarbiausia - nežinai, gerai tai ar blogai? Gal žinodami formules ir matricas tiesiog žinotume, o ne jaustume? Gal...
Švento Valentino dieną nori ar nenori - gaji ta užatlantinė šventė, kad ją kur :) - imi ir pradedi mąstyti apie gebėjimą pakilti be sparnų aukščiau debesų, apie drugelius širdyje, apie atradimus...
Jau ne vienerius metus pagalvoju: padarysiu ką nors tokio valentadieniui, papuošiu, nulipdysiu, pasiūsiu... Ir, kai imu konkretinti mintis, gaunasi šnipštas. Geriausiu atveju - koks iki šiol negamintas valgis, bet daugiau nieko.
Kodėl taip? Gal todėl, kad aš tos dienos nelaukiu. Laukiu Kalėdų, Velykų, o šios dienos - ne. Nėra man joje stebuklo ir daryk, žmogau, ką nori. Yra tik pamatymas, stebėjimas, žinojimas, faktas, o laukimo nėra... Jausmo, išgyvenimo, trapumo, archajiškumo, gilumo nėra, o spekuliuoti tuo nemoku. Kaip pačiu jausmu, kurį galima pavadinti meile (juk išties nežinome, kas ji yra!). Niekaip nesuprantu, kaip gali "jausti" vieną dieną? Taip, skeptiškai nuomonei atsakau iškart - ta diena tik simbolis, parodymas, akcentas. Bet gal tada smulkmenėles ir ne tik jas reiktų krauti mylimam žmogui daug dažniau, o ne tik kartą metuose? Kaip simbolius? O gal geriau žvilgsniu ir supratimu kiekvieną dieną parodyti savo jausmus? Iš materialiosios pusės - daug pigiau, kai krizė dar (vėl) krizena, o iš dvasinės - daug nuoširdžiau ir tikriau?
Tai mano nuomonė, todėl tikrai tolerantiškai žiūriu į tuos žmones, kuriems reikia raudonų širdelių, gėlių, burbuliukų ir kitokių -ukų. Juk visi skirtingi esam :). Nors man labiau priimtina kiekvienos dienos šventimo teorija arba tai.
Ta proga "labai" valentiniškas valgis - miežinės kruopos su mėsa ir šafrano padažu.
Kiaulienos sprandinę supjausčiau gabaliukais. Keptuvėje su alyvuogių aliejumi apkepiau smulkiai pjaustytą svogūną, sudėjau mėsą, pipirus, druską. Kepiau, kol gražiai apkepė mėsa. Ten pat - smulkiai pjaustytas česnakas ir žolelės: bazilikas, čiobrelis. Šaukštas miltų ir pieno tiek, kad gautųsi tirštokas padažas. Baigiant troškintis - šafrano keli grūdeliai: padažo skoniui ir spalvai.Viską ant virtų miežių kruopų ir gavosi neblogas patiekalas.
Viską dėjau iš akies:
kiaulienos sprandinė
svogūnas, česnakas
druska, pipirai
prieskoninės žolelės: bazilikas, čiobrelis
šafranas
pienas
miltai
alyvuogių aliejus
miežinės kruopos
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą