Suktinukai, arba būna gi 35...

Netikėtai, nelauktai, paprastai ir subtiliai... Ateina 35. Ne nykštukai, deja, o rudenys. Vyriški, brangūs, galima net metaforiškai paburbėt - kaip išlaikytas vynas...
Ta proga, po visų darbų, greituoju būdu - suktinukai vakarienei. Arba pietums, nelabai jau eina suprasti, kada pietūs, kada vakarienė, o kada ir tas, ir anas viename. Beveik kaip ta sintetinė kava - 2 in 1. Svarbu, kad tie 35 būtų ne sintetiniai :).
Sutarkavau morkas, susmulkinau svogūnus, papriką. Viską į keptuvę su truputėliu aliejaus, ten pat ir tuo pačiu metu įbėriau moliūgų sėklas, saulėgrąžas ir sezamo sėklas. Trumpai apkepiau ir palikau ataušti. Tuo tarpu išmušiau mėsą kaip kepsniams, padruskinau, papipirinau, įtryniau česnaku. Ant paruoštos mėsos dėjau masę patroškintų daržovių. Tiek, kad būtų galima gražiai susukti mėsą. Kad neiširtų - dantų krapštukas puikiai tiko sutvirtinimui. Susuktus mėsos ritinėlius sudėjau į keptuvę (labai nedaug aliejaus), kad apkeptų. Kol kepė - išnaudojau laiką - nuskutau bulves ir užkaičiau virti. Apkeptus ritinėlius sudėjau į špyžinį indą (britvoną), nedaug raudonojo svogūno, rozmarino šakelė ir padažas iš medaus, citrinos sulčių ir vorčesterio padažo.



Pašoviau orkaitėn, kad sutuštų (kepiau apie 40 min.). Kol mėsa kepė - padariau bulvių košę. Tradiciškai. Pomidorai po ranka pasitaikė - supjausčiau, patiekiau natūraliuoju būdu - be nieko, tik pjaustytus.



Valgytojai nesiskundė. Tiko ir solenizanto patiekti gėrimai prie šio patiekalo, kad ir kasdieniško :)
Greita, skanu, truputėlį kitaip.

Kiaulienos sprandinė apie 700 - 800 gr.
3 skiltelės česnako
2 morkos
2 svogūnai
1/2 paprikos
1 šaukštas moliūgų sėklų
1 šaukštas saulėgrąžų
1 šaukštas sezamo sėklų
druskos, pipirų
dantų krapštukų
/aliejaus kepimui/

1/2 raudonojo svogūno
šakelė rozmarino
2 šaukštai medaus
1 citrinos sultys
2 šaukštai vorčesterio padažo
jei norisi sūriau - druskos

Prie suktinukų puikiai tiko bulvių košė ir pomidorai.

Adventas. Pirmoji Advento vainiko žvakutė

Liko nedaug. Keturios savaitės iki šv. Kalėdų.
Advento kalendoriaus dar nepradėjom vartyti, bet pirmoji žvakutė šįvakar jau dega. Kaip ir likusius kitus sekmadienius iki šv. Kalėdų.
Nedariau tradiciško vainiko. Pagrindui paėmiau medžiagos gabalą, susukau ir sujungiau į apskritimą. Apvyniojau norimos spalvos medžiaga. Po to apsukau juostele. Juostelės kai kuriuos sukinius papuošiau dirbtinomis uogytėmis. Padėjau ant apvalau pagrindo - tam gali tarnauti ir lėkštė, ir kartono gabalas. Į vidų sustačiau 4 žvakes. Aplink apdėliojau džiovintais lapeliais, šakutėmis.



Vainiko istorija byloja, jog reikia trijų violetinių ir vienos rožinės spalvos žvakių, mes degsime raudonas. Mano galva, kokios spalvos advento vainiko žvakutės būtų, svarbu, kad neprarastų savo simbolinės reikšmės - susikaupimas, ramybės, prasmės ieškojimas.

Mangų salsa

Juk būna, kad kartais užsimanai kažko tokio... ko pats nežinai. Būtų gerai ir sūraus, ir saldaus, o ir kažkas skanaus rūgštoko skonio nepamaišytų...
Labai greitai šįkart mano to kažko noras tapo įgyvendintas.
Mango vaisių susmulkinau kubeliais (perpjauni palei kauliuką mango pusiau; visą puselę skersai išilgai įpjauni su peiliu ir belieka tik truputį išvertus į kitą pusę visus kubelius nupjauti palei odelę.).



Smulkiai supjausčiau ir ketvirtadalį raudonojo svogūno. Ant šių produktų trečdalio citrinos sulčių išspaudžiau, truputį druskos, pipirų ir alyvuogių aliejaus šlakelis. Vualia. Mangų salsa.



Aišku, galima dar kokių žolelių įdėti, kaip, pavyzdžiui, kalendros lapelių, bet neturėjau, nedėjau. Buvo ir taip skanu. Šitą salsą skanu ir vieną valgyti, kaip salotas, bet puikiai dera ir prie mėsos patiekalų.

1 mango vaisius
ketvirtadalis raudonojo svogūno
trečdalio citrinos sultys
šlakelis alyvuogių aliejaus
druskos, pipirų

Įdarytos bulvės. Greit, iš nieko, kaip visada.

Kuo toliau, tuo labiau man darosi aišku, jog esu visai nemadinga. Nei Jamam akcijos žavi, nei kinietiški smulkmeniukai, nei cholesterolį skaičiuoju, nei dietų madingų laikausi... Bulves mėgstu ir valgau, nors dauguma aplink prašo: mėsos, daržovių, bet bulvių NEDĖKIT! Man - dėkite, aš nieko prieš. Man jos skanios ir švilptelt tiems, kas jas niekina :) Ne piktai, žinoma, bet nuoširdžiai :) . Nuo senų laikų lietuviai valgė bulvę, bulvienę, didžkukulius...
Žodžiu - įdarytos bulvės. Įdaras - kas buvo.
Bulves buvau išsivirusi iš vakaro. Su lupena. Normalaus dydžio: nei per mažas, nei per dideles. Buvau numačiusi įdaryti vištiena, tik.. Dingo ji man alkanų burnų apsuptyje man nė nežinant. Nors būt kas pasakę! Grįžau iš darbo - liūdi puode tos mano bulvelės, vienišos ir neįdarytos... Oi, man jau tampa pastovi būsena - iš nieko ką mąstyti. Sąlygiškai, bet. Ne taip, kas buvo planuota.
Išskobiau perpjovusi bulves pusiau jų viduriukus. Sudėjau į skardą.
Ėmiau ruošt kažką, ką būtų galima valgyti ir pavadinti įdaru. Sutarkavau su burokine tarka virtą burokėlį, morką, smulkiai pjaustytą svogūno nedidelę galvelę, česnako kelias skilteles, sudėjau dalį (maždaug pusę) išskobtų bulvių, druskytės, pipiriuko ir majonezo. Tik tam, kad "suriščiau" masę.
Į išskobtą bulvę įdėjau gabaliuką rūkyto lašinuko, po to pilną pridėjau įdaro ir ant viršaus - tarkuoto sūrio.



Orkaitėn tiek, kad sukaistų bulvė ir išsilydytų sūris. Kad ir ekspromtu, bet šeimynai patiko. Vienas valgė su lupena, kitas ją "nurengė"... Kaip kas norėjo, taip tas valgė, bet skaniai.




6 vidutinio dydžio virtos bulvės
1 normalaus dydžio virtas burokėlis (nemanau, kad prasti būtų marinuoti ir jau sutarkuoti)
1 virta morka
nedidelė svogūno galva
2 česnako skiltelės
pipirų, druskos
1-2 š. majonezo
apie 100 gr. fermentinio sūrio (kad lydytųsi)

Makaronai su baklažanais ir mangu, arba apie tai, kai nostalgiška nuotaika

Būna dienų, kai kafijos puodelis rudens peizaže pakvimpa taip vienišai. Juk būna. Netgi užgožia darbą, gero seno animacinio filmuko dainelės vertimą, net artėjančių Kalėdų nuotaiką. Būna. Bet ne piktai vienišai, o taip šiltai, nostalgiškai, kad norisi spardytis kojomis, mosikuoti rankomis, uodega, kad atsidurtum kitoje matricoje. Gal su arbatos puodeliu...

Bet namuos židinys, virduly arbata... ir makaronai.



Įkvėpimo šaltinis čia.
Supaprastinau. Teko. Neturėjau kai ko. Išviriau pusę pakelio spagečių, nupyliau šaltu vandeniu ir palikau varvėt, sausėt.
Ryžių acte ištirpinau cukrų ir druską. Pakaitindama ant ugnies. Palikau atvėsti. Tuo tarpu įkaitinau keptuvėje aliejų ir subėriau apkept supjaustytus (kubeliais) baklažanus. Kepiau neilgai, kol suminkštėjo. Ištraukusi palikau ant popierinio rankšluosčio, kad nuvarvėtų aliejaus perteklius. Susipjausčiau kubeliais mango, suverčiau viską į makaronus. Baklažanus nuvarvėjusius taip pat. Į atvėsusį ryžių actą sudėjau susmulkintas česnako skilteles, pusės citrinos sultis bei čili. Ir skystį į makaronus. Šviežio baziliko neturėjau - šaldytas taip pat nesipriešino patalpinamas į makaronus.
Nesudėtingos makaronų salotos. Ir truputį kitokios.

100 ml ryžių acto
40 gr. cukraus
1/2 a.š. druskos
2 česnako skiltelės
pusė čili pipiro
pusės citrinos sulčių
2 baklažanai
1 mango
žiupsnelis baziliko lapų
pusė pakelio spagečių makaronų (tas pusė - į mažesnę pusę)
saulėgrąžų aliejaus apie 150-200 ml - baklažanams kepti.

Varškė + šokoladas = apkepas?

Kažkodėl paskutiniu metu aplink skaičiai sukasi :). Tikrai, profesijos keisti nežadu, bet... Ši savaitė skirta 10. Puikiam - pasiutusiam, mielam - su "ragiukais", mažam - dideliam, dainuojančiam, piešiančiam, besimokančiam - tinginiukui... Galima dar daaaug vardinti visokių sinonimų ir antonimų, bet, trumpiau tariant, 10 metų - mūsų džigitui. Kol buvo ne tokio garbingo amžiaus, leidosi vadinamas kleckiuku, dabar suraukta nosis kalba pati už save... Auga, pereinamasis laikotarpis... Kažin, jei nežinotume, jog yra tokie periodai, kaip n metų krizės, gal lengviau būtų? Žodžiu, namuose siautėja statistinis paauglys, su savo kaprizais, norais-nenorais. Nors man jis iki paauglio statuso dar toli :)
Kaip tik šia proga berniokas pasikvietė draugę picos valgyti ir kino žiūrėti (na, nesvarbu, kad tėtis buvo šiaip, sąskaitai apmokėti, nuvežti... :) ).
Aš tuo tarpu su mažuoju tikrinau šaldytuvo turinio galiojimo laikus. Varškei jau bėda už kelių dienų, tad nusprendėm pavakariams išsikepti kokio apkepo.
Idėjos užuomazga čia, bet man niekaip neišeina padaryti taip, kaip parašyta... Oi, nesilaikau recepto, oi nesilaikau... Tikriau - šįkart produktų kiekio... Iškart peržvelgus receptą man užkliuvo didelis cukraus kiekis. Nesakau, kad tai blogai, tik mano gomuriui geriau, kai jo mažiau.
Pradžioje sudėjau plytelę juodojo ir pieniško šokolado bei sviestą į indą ištirpint (vandens vonelėje).



Pasiruošiau kepimo formą (24cm). Varškę, grietinę, pieną, cukrų, kiaušinius, vanilinį cukrų ir miltus sukrėčiau plakti iki vientisos masės. Taip gavau varškinę masę. Ėmiausi šokoladinės. Išplakiau kiaušinius su vanile. Po to miltai ir jau atvėsusi šokolado ir sviesto masė atsidūrė ten, kur ir išplakti kiaušiniai. Vėl išsukau iki vientisos masės. Ją supyliau į formą, o varškės masę į pat viduriuką šokoladinės. Kad termometro nėra mano caro Riuriko laikų dujinėje, tai sakau, jog žemesnėje, nei vidutinio karštumo orkaitėje kepiau apie valandą.



Kitą kartą kepsiu su mažesniu šokolado kiekiu, nes kaip apkepas, man per saldus. Vietoje varškės pyrago - liuks.

Varškinė masė:
apie 400 gr varškės
3 šaukštai normalios grietinės
1/3 stiklinės pieno
2 kiaušiniai
3 šaukštai miltų
2 šaukštai cukraus
vanilės

Šokoladinė masė:
100 gr juodojo šokolado
100 gr pieniško šokolado
200 gr sviesto
5 kiaušiniai
5 šaukštai miltų
vanilės

Varškės pyragas, sūrio keksiukai ir sumuštinukai, arba sekmadieniniai pusryčiai devyniese.

Skaičių derinys 4 + 5 per šiandieninius pusryčius gali būti įvairiai interpretuojamas: keturi suaugę + penki vaikai, keturios "mergaičiukės" + penki "vyrukai", keturi vienos + penki kitos šeimos nariai... Žodžiu, sekmadieninius pusryčius valgėm devyniese. Sudėtis normali, pati ta, kad ir vieni ir kiti turėtų apie ką pakalbėti, padiskutuoti. Penki vaikai - visai nedaug, ypač tada, kai nesipyksta, randa kuo užsiimti. Eitne, gal reikia kokią naują tradiciją įsivesti dėl pusryčių kartu? :)))
O dabar meniu: sūrio keksiukai iš Virtuvės kertelės,



paprasčiausi sumuštinukai su sūriu ir pievagrybiais



bei varškės pyragas.



Sumuštinukai:
prancūziškas batonas
apie 150-200 gr pievagrybių
apie 150 fermentinio sūrio
maža svogūno galvutė
1-2 česnakų skiltelės
2 šaukštai majonezo
pipirų
druskos

Pievagrybius, svogūną, česnaką smulkiai supjaustyti, sūrį sutarkuoti, viską sudėti į bendrą indą, paskaninti pipirais, druska, įdėti majonezą, išmaišyti. Tepti ant riekelėmis supjaustyto batono ir kišti orkaitėn, kad išsilydytų sūris.

Kepti burokėliai ekspromtu.

Būna dienų lyg tyčia. Užsinori kažko tokio, į ką šiaip nė nekreiptum dėmesio, nekalbant, kad valgytum. Skutant n patiekalui bulves, akis užkliuvo už burokėlių. Nupirkti jie tam, kad būtų išvirti, sutarkuoti ir užkonservuoti. O man šovė mintis (net skonį burnoj pajutau..), jog reikia keletą burokėlių iškepti! Nulupau porą burokėlių, jie pas mane didoki, nuploviau, supjausčiau skiltelėmis, sudėjau į keramikinę kepimo formą, pabarsčiau žolelėmis, pipirais, druska, apšlaksčiau alyvuogių aliejumi.



Uždengiau folija ir apie 1,5 val. kepiau vidutinio karštumo orkaitėj.
Tikrai neatsilaikiau nesuvalgiusi keleto burokėlių vienų, o kiti liko laukti pagrindinio patiekalo - kad atliktų puikaus garnyro vaidmenį.

Šiltų šalikų akcija, arba, kai nėra laiko, visgi gali rasti kelias minutes

Praėjusią savaitę mezgiau šaliką. Taip, visą savaitę, nes nusibanalinus, kaip koks M. Katiliškis, galiu pasakyti, jog tikrai neturėjau laiko. Darbe praktiškai išbūdavau tol, kol budinti duris užrakindavo, o dar ir namie "po maišelį" darbo parsivilkdavau. Dar gerai, jog ne maxim'inį :). Jau ėmiau "blato" ieškoti, kas galėtų valandą kitą paskolinti! Neradau, niekas nedavė, anei pardavė, tad teko suktis iš savų resursų. Labai norėjau šalia visų darbų darbelių vieną misiją atlikti: numegzti šalikėlį, kuris bus šv. Kalėdų proga perduotas mažam vaikiukui, kuris neturi jam mezgančios mamos ar močiutės.



Visgi minutę nugvelbusi nuo kafijos puodelio, minutę nuo sapnų karalystės, minutę... Pasisekė numegzt! Dabar belieka jį tik supakuoti.
Tikiuosi, jog jis atneš šilumą kokiai mažai širdutei, ir viliuosi, jog Šalikėlių akcijoj sudalyvaus ne viena mezganti ar nerianti, velianti mama, močiutė, jauna mergaičiukė, neseniai pramokusi valdyti virbalus ar kabliuką. O megzti gali juk ir vyrai!

Plikyta duona, arba duonos nuotykiai gėlių vazonėlyje

Kas yra duona mūsų gyvenime ir koks jos vaidmuo, manau, pasakoti nereikia. Tik XXI amžiuje parduotuvėse nelabai gali rasti duonos, kurios sudėtyje nefigūruotų E šioks ar E anoks. Greičiausiai todėl, nereta šeimininkė kepa savo duoną. Viena orkaitėj, kita duonkepėj, viena metalinėj formoj, kita silikoninėj... Aš kepu orkaitėj ir gėlių moliniame vazonėlyje. Kodėl? Ogi todėl, kad patinka, kaip iškepa duona, koks jos skonis, ir svarbiausia - nepridega apačia, jei yra problemos su orkaitės apačios degimu... Mano senutė orkaitė, caro Riuriko laikų, tad ieškau išeities. Receptas elementarus, paprastutės plikytos duonos, bet ne prastos.

P.S. Pradinis įrašas darytas specialiai Eitnės portalui.
***
Būtinas raugas. Tam yra pažįstami, kaimynai, bičiuliai, galų gale - galima susisiekti ir su manimi :).

Plikinys
2 puodeliai miltų (paprastas, standartinis puodukas, apie 200ml)
2 šaukštai kmynų
2 a. šaukšteliai druskos
1 šaukštas cukraus
1,5 l verdančio vandens

Visus sausus produktus sudėti į indą ir užplikyti verdančiu vandeniu. Atvėsinti plikinį iki kambario temperatūros ir įdėti raugą. Uždengti skepeta ir palikti 48 val.

Po 48 valandų, į plikinį įpilame 0,5 puodelio cukraus. Išmaišome ir į sandarų indą atidedame raugą (Laikome šaldytuve, sako, kad iki 2 savaičių, nors man teko palaikyti ir ilgiau - išsilaikė). Nepamirštame atidėti raugo! Panašiai 2/3 puodelio. Įpilame 8 puodelius miltų ir viską gerai išminkome. Šitą masę dedame į iš anksto paruoštus vazonėlius ir paliekame šiltoje vietoje pakilti tešlą dar 8 val.





Po to kepti vidutinio karštumo orkaitėje, kol viršuje susiformuoja ruda pluta.



Mano senukėje orkaitėje, primažinus ugnį ant beveik minimumo, iškepa per 1 val.

Vazonėlių paruošimas
Nusipirkti naujus gėlių vazonėlius! Mano 15 cm skersmens. Kruopščiai nuplauti ir palikti vandenyje kokiam pusdieniui, kad įmirktų. Ištepame sviestu ir pabarstome miltais. Mirkymo procesas reikalingas tik visiškai naujiems. Pakartotinai kišamiems orkaitėn - nereikia. Beje, būtent sviestu tepame, nes juo patepus po kelių kepimų nesuprastėja vazonėlių kokybė, o aliejumi patepus - pastarasis įsigeria į molį. Po kelių kepimų vazonėlis jau įgauna ne kokį kvapą.

Čia standartinė duonelė. Aš kepu ir tokią, ir su saulėgrąžomis, sezamo, moliūgo sėklomis, riešutais. Priedus dedame pagal norą ir skonį. Jei dedu sezamo, moliūgo sėklų ir saulėgrąžų mišinį - jo gaunasi apie 1/2 puodelio.

p.s. Iš šio kiekio iškepa du vazonėliai :)

Gėlytė Vaivai, arba kaip vaikinas gali padaryti dovaną mergaitei, jos praėjusio gimtadienio proga.

Šiandien buvom pakviesti sekmadieniniam pyragui pas Iloną. Juokas juokais, bet Jai laikas keisti vardą. Mano dičkis ne sykį yra "patikslinęs": "-Mama, kokia Ilona, tai teta Eitnė!" Negi ginčysies, juolab, kad pati ne kartą esu Eitne pavadinusi. Būna gi, kad žmonėms pravardės ar "nic'ai" prilimpa.
Taigi... buvom pakviesti skanaus pyrago. Ruošdamasi prisiminiau, kad Ilonos-Eitnės vidurinioji neseniai gimtadienį atšventė. Pasakiau savo dičkiui džigitui - o ką aš padovanosiu? Teko kibti į darbą, nes aš esu truputį nusistačiusi prieš parduotuvines dovanas vaikams (aišku, būna situacijos, kurios verčia pirkti, nes taip nutarta - niekur nedingsi). Priežastis paprasta - neužsidirbi pinigėlių, vadinasi, reikia savo rankom ką padaryti: nupiešti, sulipdyti, sukonstruoti... Žodžiu, bernyti, pats mąstyk, aš padėsiu.
Sumąstėm, kad reikia gėlių. O kaip tik ant palangės - gražios gėlytės daigeliai jau įsišakniję. Griebėm vazonėlį, į apačią įdėjom drenažą - vyno butelio pjaustytą kamštį, įpylėm žemės, pasodinom daigelius. Paviršių papuošėm vėl to paties kamščio "riekutėmis". Vazonėlį apvyniojom popieriumi ir šį sutvirtinome margaspalviais siūlais.



Tikimės, kad ji pas Vaivutę augs didelė ir graži :) .

Pica, arba keturkampės picos tūrio neapskaičiuosi pagal cilindro formulę.

Užeinu aš į vieną portaliuką, nusiteikus jau šiandien nieko nedaryti ten, kur orkaitė ar kriauklė... Kur jau! Vaikų sėdėta šalia, pica užmatyta, akytės blizga... Mama eina kepti picos. Aišku, iš to, kas yra šaldytuve.
Pirmiausiai picos pagrindą užsiminkiau: iš šilto vandens, cukraus ir mielių, po to sudėjau likusius visus produktus - miltus, aliejų, druską. Palikau šiltai vanadžiukei pastovėt, pakilt. Kol vyko cheminiai tešlos procesai, pakepinau su prieskoniais ir druska faršą, susipjausčiau svogūną, pomidorus, sutarkav...NEsutarkavau sūrio, nes jo paprasčiausiai nebuvo šaldytuve! Teko skambinti vyrui ir paprašyti, kad parvežtų :) Truputį susinervinusi dėl sūrio nebuvo, pasiruošiau skardą: išklojau ją kepimo popieriumi ir pašlaksčiau aliejumi. Kol viską susiruošiau ir tešla pakilo.
Išklojau ja skardą, aptepiau pomidorų padažu, papipirinau, žolelėm pabarsčiau, kokios po ranka papuolė (tikrai tikrai prieskoninės, o ne kokios pievų...), faršą uždėjau, svogūnus, pomidorus ir orkaitėn pašoviau.




Vėl - vidutinio karštumo, kepiau tol, kol pagrindas parudavo, pomidoriukai pažliugo. Baigiant kept - jau atkeliavusiu sūriu pabarsčiau ir dar keliom minutėm orkaitėn sugrąžinau. Kad sūris pasilydytų.



Viskas!



Gaila, tik cilindro tūris suskaičiuotas nebuvo, nes pica keturkampė buvo iškepta...:)

Picos pagrindui:
3,5 stiklinės miltų
1,5 stiklinės šilto vandens
1-2 a. šaukšteliai cukraus
1 šaukštas sausų mielių arba 25g šviežių
1 šaukštas alyvuogių aliejaus
1 a. šaukštelis druskos
/atmintis, tai... žiupsniuką mažą kvietinių sėlenų įdėjau, bet jos nebūtinos/

Ant pagrindo:
apie 300-400 gr faršo
2 svogūnų galvos
2 dideli pomidorai
150 gr sūrio
4 šaukštai pomidorų padažo
pipirų, druskos, prieskoninių žolelių

Barščiai, arba apie tai, jei tada būčiau radus...

Cha, juokinga - barščiai! Lyg kas jų nemokėtų virti! Sudedi katilan mėsą (man skaniausiai šonkauliukai), vandens tiek, kiek sriubos norisi. Palauki, kol užvirs - nugraibai putas, pagardini druska, įdedi svogūno galvą (nepjaustau, visą dedu, nes mėsai išvirus išgriebiu), kelis lauro lapus, pipirų. Palauki, kol mėsa išverda (su šakute bakstelėjus ji minkšta būna :) ), sudedi keletą kubeliais pjaustytų bulvių (jei noras yra - tarkuotos morkytės), vėl palauki, kol atverda, sudedi marinuotus burokėlius ir dar apie 20 min. paverdi. Na, mėgstu, kad bulvės būtų patižę, burokėliai gerai išvirę. Paprasta kaip du kart du! Virusiam, bet ne pirmą kartą gavusiam paliepimą - išvirk barščius!
Pamenu, kai mama išskubėdama kažko kažkur kažkokiais reikalais paprašė išvirti juos, nes tėtis grįšiąs pietų, o ji negalinti neišeiti. Nepamenu, kurios klasės knygas tada graužiau, bet tikrai ne pačių vyriausių. Mama pasakė, bet greit! Bandyk nebandęs įsiminti... Šokas prie puodo buvo nemažas: ką dabar dėt? ar jau dabar? kaip tėtis valgys tokį mano marmalą?! Dabar juokas ima, bet tada...
Turiu pasidžiaugti, jog mano žmogus MOKA virti barščius. Jau be užrašų ar pamokymų! Ir jau tikrai ne vieną burokėlių sriubą išvirė :) . Teko praeitais metais išmokti. Man darban, o jis su mažuoju namie pasiliko. Reikia sriubos: parašiau, surašiau ant popierėlio, bet ne vieno skambučio sulaukiau iki rezultato :).
Visai gardūs barščiai buvo. Gal todėl, kad pačiai nereikėjo virti.. sąlygiškai :) .



Beje, nors ir ne sultinys, bet man skanu prie burokėlių sriubos ir kokį skrebutį su sūriu sugraužt. Ir vietoj grietinės - tepamo varškės sūrelio šaukštą įdrėbt. Aišku, nepamirštu krapų - šviežūs ar šaldyti - visokie tinka.

Apie 0,5 kg šonkauliukų
3-4 bulvės
0,5 l burokėlių marinuotų
svogūnas, lauro lapai keli
pipirai, druska (pagal skonį)
galim ir morką tarkuotą įdėti
/jei burokėliuose trūksta rūgštumo - įspaudžiu citrinos sulčių baigiant virt, kad bulvės nesukietėtų/

Grietinės arba tepamo varškės sūrelio
krapų

Prancūziškas batonas
lydytas tarkuotas sūris
(supjaustyti batoną, apkepti iš abiejų pusių ir baigiant apkept - sūrio užberti.)

Camembert sūris. Elementaru, greita, skanu ir efektyvu...

Niekad nepraleidžiu progos apsilankyti Neringos bloge ir paskait..., na, tikriau, pasigundyti vienam ar kitam skaniam dalykui. Kas be ko, vakariniai apsilankymai pas ją prie "gero" nepriveda :) , bet, jei manysim, kad moterys niekada neturi antsvorio, o papildomi kilogramai - tik papildoma vieta bučiniams.... Žodžiu, dažnokai susigundau nauju ar senu primintu. Neseniai buvau kepusi Camembert'o sūrį, bet Neringos priminimas vėl sugundė jį pašaut orkaitėn.
Turėjau jį nusipirkus iš anksčiau, tad streso - kur gauti - nebuvo. Išlukštenau, deja, šįkart nebuvo medinės dėžutės jo įpakavime, bet tiko ir be jos. Pasidėjus ant kepimo popieriaus užsiėmiau jo "tobulinimu": viršuj išpjoviau-apipjoviau apskritimą, kad galėčiau nuimti viršutinę dalį pelėsiuko. Ant išpjautos dalies sau patinkamas džiovintas žoleles užbarsčiau (kažkodėl paskutiniu metu Graikijos nostalgija - čiobrelis, rozmarinas...), žalio rozmarino, pipiriukų...





Ir orkaitėn 15-20 min ant silpnos ugnies. Kepiau tol, kol viduriukas tapo tąsus, minkštas, kas su patinkama duona ar prancūzišku batonu galėčiau masę pakabint. Šįkart ilgas batonas su camembert prie vyno taurės - nuostabus derinys.




Aišku, būt gerai, kad vietoj filmo "Fantastiško ketverto" kokį kitą filmą vyras su džigitais žiūrėtų, bet.. jau nevarau Dievo į medį.. :) Gera, kad penktadienis, kad šiandienos darbai padaryti, kad šiltas sūris taip gerai "kabinasi"...

p.s. atsiprašau už tokį apšvietimą nuotraukose... vakare kepiau... :)

Parduotuvėj nusipirkti balto pelėsinio sūrio, ant kurio dėžutės būtų užrašas Camembert Cheese
žolelių džiovintų ir žalių pagal skonį ir norus
pipirų

Netikras netikras zuikis... oi, koks netikras...

Kaip mažasis susirado internete, Google, zuikio paveiksliukus - nežinau. Rašyt gi nemoka... Nors ką čia supaisysi šiuolaikinius vaikus, kurie kompiuteriu ir mobiliuoju darbuojasi kaip mes kažkada smėlio dėžėj su kibirėliais ir kastuvėliais. Kalbėt nemoka, o kaip nukopijuoti ir parsisiųsti vieną ar kitą žaidimą - jokių problemų. Paint programa, Youtube, Google... Kaip savaime aiškus dalykas. Ech...
Grįžtu prie to zuikio. Varto, džiaugiasi, prašo kartu pasėdėti (už sijono tempia, tapnoja su ranka į kėdę, daugmaž - sėsk, mamukai, teper pesnia pro zaica...), o man pietus gaminti reikia. Taip, sako, valandų tam tikros profesijos žmonėms paroj nebelieka , tai dar zuikiai ne vietoj ir ne laiku pasimaišė... Palikčiau pakrūmėj, bet kad savas vaikas gi apie tuos zuikius prašo "pasėdėti". Šiaip ne taip įkalbėjau vienam truputį juos paganyti, o aš virtuvėn.
Greit faršą sumaliau, suprieskoniavau, kiaušinius, miltų šaukštą bei krakmolo įdėjau, šlakelį pieno šliūkštelėjau. Stovėt prie keptuvės - nėr kada! Ištraukiau keramikinę formą, suformavau du "puskepaliukus" faršo ir orkaitėn (skardą aliejum patepiau!).

Tuo tarpu bulves nuskutau, supjausčiau didokais gabalais (nėr kada smulkintis...), į indą sukračius, aliejaus įlašinau, druskos, pipirų, baziliko, raudonėlio (tinka viskas, kas priklauso Graikijos regiono prieskoniams). Sukračiau į foliją, susukau ir pašoviau prie netikrų netikrų zuikių.

Greit sutarkavau kopūstą, morką, žiupsniukas druskos, pipirų ir kmynų, majonezo-grietinės (didžioji dalis) padažas į daržoves - ir salotos paruoštos.
Kol vyko kepimas - pilnas atsidavimas zuikiams ir jų komentarams... Oi, kad tik suprasčiau, ką mano komentatorius sako... Na, supratau, kad vienas zuikis yra bitė, kitas ir bitė, trečias mama, o ketvirtas... istorija nutyli. Laukiu dienos, kada mano zuikutis ims lietuviškai kalbėti :) . Dabar tik kelis žodelius moka, ir tai - nori saldainio - pasakyk. Kitaip paprašytas nesako (nebent pats nori, o tai retai būna)!!!
Pasicekavinus apie strikinėtojus ir pietūs iškepė (kepiau ant silpnos ugnies - laiko reikėjo - gal 1,5 - 2 val. :) ), mėsos zuikučiai rudi tapo, bulvės minkštos, bet neištižusios. Aišku, ne tikras kulinarinis zuikis, bet valgomas :)


Toj vietoj galėčiau pasakyti - vienu šūviu du zuikius nušoviau :). Zuikis davė idėją zuikiui, ir zuikis padėjo pamedituoti apie zuikius.. :)

Apie 700g kiaulienos kumpio faršo
2 kiaušiniai
šaukštas miltų
šaukštas krakmolo
1/3 stiklinės pieno
druskos, pipirų, česnako

5 didelės bulvės
3-4 šaukštai aliejaus
druskos, pipirų
Graikijos regiono prieskonių (raudonėlis, bazilikas...)

1/2 kopūsto
morka
druska, pipirai
kmynai
1 šaukštas majonezo
2-4 šaukštai grietinės

Užtenka sočiai 4 asmenims

Bulvių apkepas: pasirodo, tingėjimas - žmonijos progresas, gimstantys eksperimentai :)

Išties, tai šį patiekalą kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Ar apkepas, ar troškintos bulvės - jokio skirtumo. Man esmė, kad jas pasičepsėdama valgė visa šeimyna.
Dažniausiai nauji patiekalai mano virtuvėje gimsta ekspromtu, priklauso tik nuo to, iš ko pagaminti reikia (che, dažniausiai - iš ko yra, nes po darbo taip tingisi dar po parduotuves slampinėti...) ir kiek laiko yra iki susirinks valgytojai prie stalo.
Tąkart laiko buvo pakankamai, kaip ir tinginio nulėkti į parduotuvę. Pirma mintis - pakepsiu bulvių - gal bus gana? Bet skutant bulves ir morkų "radau", svogūnų, česnako. Netgi pora raudonų paprikų po šaldytuvą tango šoko. Visą šį gėrį supjausčiau plonais griežinėliais (o dar kai pjaustymo darbą perima kombainas - vienas malonumas taip "pjaustyti"!) ir sluoksniais sudėjau į špyžinį puodą (mama jį britvonu vadino). Padruskinau, papipirinau (mėgstu šviežiai maltus pipirus) ir sumąsčiau dar padažu aplieti. Aišku, man jau čia kaip kareiviui su koše iš kirvio gavosi, bet neatsilaikiau: išraukiau žalios šoninės gabaliuką, smulkiai supjausčiau, pakepinau, paprieskoniavau, šaukštą miltų įkrėčiau, o kai sukaito pastarieji - pieno įpyliau, grietinėlės šlakelį. Visą sutirštėjusį padažą ant bulvių užpyliau ir vidutinio karštumo orkaitėn gerai valandai su puse įkišau.
Patinka man tas britvonas - pašauni ir gali bimbinėti savais keliais ir reikalais, kol kepimo procesas vyksta: jokio maišymo, apvertimų vertimų :) . Gal todėl, net po beveik mėnesio, kai buvo pagamintas mano šis eilinis eksperimentas, pažiūrėjusi Beatos virtuvę http://www.tv3play.lt/program/beatosvirtuve (6 laidos viduriukas), nelabai susigundžiau jos gamintu klasikiniu prancūzišku bulvių apkepu - virti, perdėti, kepti... :) . Gal kada ir pabandysiu susiprancūzinti, juk sakoma: niekada nesakyk niekada ;)

6 bulvės
3 svogūnų galvos
2 morkos
2 paprikos
keletas skiltelių česnako
pipirų
druskos

apie 300g žalios šoninės
kupinas šaukštas miltų
apie 200g grietinėlės
apie 300-500ml pieno (pyliau tikrai iš akies - kiek tilpo į keptuvę)
pipirų, druskos, žalumynų, kokių turėjau (gelsvė, petražolė)

Kviečiu puodeliui kavos, arba obuolių pyrago įžanginė istorija

Kažkada kažkas seniai seniai manęs paklausė, ką labiausiai mėgstu kramsnoti gurkšnojant kavą?.. Nė nedvejodama tada atsakiau: knygą ir silkę. Skonis nepasikeitė iki šiol, nors ne vieneri metai pralėkė... Dabar derėtų kelis kartus giliai ir nostalgiškai atsidusti... Bet mat juos šunys, yra vis viltis, jog bus dar tų metų! O kad neprailgtų laukimas, vis kiekvieną dieną stengiuosi kuo teigiamu užsiimti: pafotografuoti, parašinėti, paskaitinėti, pamezginėti, pasiuvinėti, pakepinėti, pa... , žinoma, kai lieka laiko nuo buvimo mama, žmona ir kitokio pobūdžio švietėja :).
Tikrai nesu super duper virėja ar kepėja. Oi, toli man iki tokios kvakvalifikacijos. Tik sau ir savo malonumui. Na, dar draugams, jei nepabūgsta atlėkt ten, kur siaučia du džigitai (o jie siaučia!). Ir kad nereiktų rašyti ant popieriaus ko, kiek dėjau ir kaip dariau patikusį viralą, galės čia atlėkt ir paskaitinėt. O gal dar ir kitiems bus įdomu (žinau, naivi aš tuo klausimu :) )...
Šiandien mažėlis atitįsė V.V.Landsbergio knygutę "Obuolių pasakos". Pavartyti, pasidžiaugti iliustracijomis ir M raidės paieškoti, o man galvon mintis - obuoliai ant palangės jau ne pirmos jaunystės!
Kepu obuolių pyragą. Iš seno seno mamos sąsiuvinio (nors visai neseniai kažkur panašų buvau aptikusi ir interneto platybėse.)
Sumetu plakti 3 kiaušinių trynius ir 5 šaukštus su kaupu cukraus. Kai išsisuka iki baltumo, sudedu kitus produktus: 200 g kambario temperatūros sviestą, 9 kupinus šaukštus (apie 250g) miltų, šaukštelį (arbatai maišyti :) ) vanilinio cukraus, kepimo miltelių, mažiuką žiupsniuką druskos (mama jos net į pienišką saldžią sriubą dėdavo - skoniui pagerinti). Kai viskas suminkyta į vienalytę masę, nedidelį gabaliuką tešlos atskiriu (tam labai praverčia jau sunaudoto tešlai sviesto pakelio popierėlis - suvynioti tešlą) ir į šaldiklį. Kitą, didžiąją dalį, paskirstau ant formos. Naudoju silikoninę (išmatavimų nepamenu, gal apie 25 cm skersmens). Ant jos gabaliukais supjaustau 3-5 obuolius. Čia priklauso, kiek reanimuoti jų reikia :). Kol pjaustau obuolius - uždedu plakti likusius kiaušinių baltymus su 2 šaukštais cukraus. Kai baltymai išsiplaka iki standžių putų, pilu ant obuolių. Ištraukiu iš šaldiklio pašalusią tešlą ir užtarkuoju ant viršaus. Orkaitėn (apie 180 laipsnių) ir kepu tol, kol parausvėja viršutinis sluoksnis (apie 40 min.)


Jis trapus, tad palaukti, kol jis pravės - verta. Mano džigitai jį su pienu greit realizuoja.


Tinka ir prie kavos puodelio... arba arbatos ;)

Tešlai:
3 tryniai
200g minkšto sviesto
5 kupini šaukštai cukraus
9 kupini šaukštai miltų (apie 250g)
a.š. vanilinio cukraus
a.š.kepimo miltelių
žiupsnelis druskos

3-5 obuoliai

3 baltymai
2 šaukštai cukraus